Lietuvius keičia užsieniečiai

"Stebėdami darbo rinkos situaciją apskrityje ir lygindami 2015-ųjų ir šių metų kovą matome, kad šiemet bedarbių įregistruota 10 procentų mažiau. Tačiau laisvų darbo vietų pokytis nėra toks ženklus", - sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Daiva Kniežienė.

Balandžio 1 d. duomenimis šiemet Darbo biržoje yra registruota 16,2 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų. Pernai tuo pačiu metu jų būta 17 tūkst. Klaipėdos skyriuje, aptarnaujančiame miestą, rajoną ir Neringą, kovo duomenimis, darbo ieškojo beveik 1,4 tūkst. bedarbių, tačiau laisvų darbo vietų suskaičiuota kiek daugiau nei 2 tūkst.

Nedarbo lygis nuolat krenta. Klaipėdos apskrityje pernai jis siekė 8,4 proc., o šiemet jau 8 proc. - šiek tiek mažiau nei bendras Lietuvos vidurkis. Mažiausias nedarbo lygis fiksuojamas Krentingos rajono savivaldybėje, Klaipėdos mieste ir rajone. Didžiausias - Šilutės, Skuodo rajonuose ir Palangoje.

"Sparčiai auga leidimų dirbti užsieniečiams išdavimas. 2010 metais jų prašyta tik 300, o pernai - jau 1,7 tūkstančio", - informavo D. Kniežienė.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Darbo birža sulaukė 718 užsieniečių prašymų. Esant tokiems tempams per šiuos metus šis skaičius Klaipėdos apskrityje gali pasiekti 2,8 tūkst. Šiuo metu uostamiestyje ar aplink jį dažniausiai dirba ukrainiečiai (79 proc.), Moldovos (10 proc.), Baltarusijos (7 proc.) piliečiai. Dažniausiai jie dirba tarptautinių pervežimų vairuotojais, laivų korpusų surinkėjais, virėjais ir pan.

Uostamiesčio Darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis pažymėjo, kad darbdaviai skundžiasi pusmetį padirbančiais ir į užsienį išvykstančiais asmenimis.

"Atrodo, kad pagrindinis kriterijus yra atlyginimas, bet atlikus išvykstančių darbuotojų apklausą paaiškėjo, kad problema - ne maža alga, o tai, jog jie nemato perspektyvos Lietuvoje. Jiems atrodo, kad užsienyje jie gali įsitvirtinti ir turės perspektyvą. Ypač jaunimas", - atskleidė A. Adomaitis.