Lietuviškų išradimų daugėja ir jie vis geresni

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) direktoriaus pavaduotojo Žilvino Danio, auga ne tik išradimų patentavimui skirtų paraiškų skaičius, bet ir pačių išradimų kokybė.

"Kasmet sulaukiame sudėtingesnių, kokybiškesnių išradimų. Ypač išsiskiria biotechnologijų, energetikos, šiltinimo, lazerių sritys. Tam svarios įtakos turi ir užsienio investuotojai, turintys didelę patentavimo patirtį. Jie atsineša savo žinias ir užkelia kartelę vietos išradėjams. Lyginant su nepriklausomybės pradžia, kuomet daugiausia buvo patentuojami teoriniai, mažai kur pritaikomi išradimai, pokyčiai akivaizdūs", - sako Ž. Danys.

Šiais metais išradėjai pateikė jau 82 paraiškas patentams gauti. Manoma, kad metų gale šis skaičius pasieks 140, bus 18 proc. didesnis nei pernai ir net 50 proc. viršys 2011-ųjų rezultatą.

Per pastaruosius penkerius metus išaugo ir Europos patentų tarnybai lietuvių pateiktų paraiškų skaičius. Nors latviai ir estai patentavo daugiau, lietuviškų išradimų skaičius augo daugiausiai ir viršijo 51 proc.

Pasak Ž. Danio, jau nuo 2015 m. patentuoti europiniu lygiu bus paprasčiau ir pigiau, nes kuriama vieninga Europos patentų sistema. Jai įsigaliojus, išradėjams pakaks pateikti vieną paraišką tam, kad autoriaus teisės būtų saugomos 25 Europos bendrijos šalyse.

"Vieninga patentų sistema reiškia didesnes galimybes, tačiau ji atneš ir tam tikrų iššūkių. Ja pasinaudojusių užsienio išradėjų patentai automatiškai įsigalios ir Lietuvoje - tai reiškia didesnę konkurenciją. Tiek verslas, tiek mokslas turi skirti dėmesio inovacijoms ir nepamiršti pasirūpinti jų apsauga, kol jų neaplenkė kažkas kitas", - sako Ž. Danys.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, spalį VPB surengs tarptautinę konferenciją. Joje dalyvaus svarbiausių intelektinės nuosavybės apsaugos srityje dirbančių institucijų atstovai: Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) vadovas Fransis Guri (Francis Gurry) ir Europos patentų tarnybos prezidentas Beno Batistelis (Benot Battistelli).