Lietuviškose bendrijose kunkuliuoja aistros

"Vakarų ekspresas" nesiima spręsti, kurie iš jų teisūs, o siūlo nesutarimus išspręsti taikiai. Juk tiek viena, tiek kita pusė siekia to paties - pagerinti gyvenimo sąlygas. Tačiau dalykiškai išspręsti nesutarimų nepavyksta. Todėl daugelio jų ginčai, kaip ir dera teisinėje valstybėje, persikelia į teismų sales.

Pyksta ant pirmininko

Su panašiomis problemomis susiduria ne tik Klaipėdos, bet ir didžioji dalis kitų Lietuvos miestų bendrijų.

Štai viešoji įstaiga "Namas plius" sukūrė pavyzdinę interneto svetainę, skirtą daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms. Svetainėje pateikti ir bendrijų narių apklausų rezultatai. Net 56,2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nepatenkinti savo bendrijos valdymu, net 65 proc. teigia, kad jų bendrijose neatliekama revizija, o 43 proc. balsavusiųjų savo pirmininko darbą 10 balų skalėje vertino vos 1 balu. Tačiau į klausimą, ar sutiktumėte būti bendrijos primininku, net 75 proc. atsakė neigiamai.

Kalčiausias - pirmininkas

Kretingos gatvėje esančio daugiabučio gyventojams, susibūrusiems į bendriją "Miško tyla", niekaip nepavyksta susitarti dėl namo renovacijos. Atrodo, kad visi turėtų būti suinteresuoti sumažinti mokesčių naštą, tačiau...

Per kelerius metus bendrija pakeitė kelis pirmininkus, tačiau ir dabartinis susiduria su dalies gyventojų nepasitenkinimu.

Nepatenkintųjų atstovas Andrius Barkus įsitikinęs, kad pirmininkas Arkadijus Deniščikas falsifikuoja dokumentus ir, gyventojo manymu, gali pelnytis bendrijos sąskaita. "Kaip kitaip, jei ne naudos siekimu galima pavadinti A. Deniščiko pastangas renovuoti mūsų namą už 1,5 mln. litų, kai radome bendrovę, tokius pačius darbus galinčią atlikti už 0,5 milijono. Buvau bendrijos revizorius, tačiau mane atleido. O finansiniuose bendrijos dokumentuose viskas yra taip supainiota, kad geriausi buhalteriai nieko negali suprasti", - redakcijai skundėsi vyriškis.

Jis teigė, kad iki šiol gyventojai moka po 1 litą už kvadratinį būsto metrą į bendrijos kaupiamąjį fondą, tačiau už tuos pinigus esą nieko nedaroma. "Aš už sūnaus butą kiekvieną mėnesį moku po 139 litus už bendrijos administravimą bei įmoką į kaupiamąjį fondą. O ataskaitų, kur išleisti pinigai, negauname. Net langai laiptinėse nėra pakeisti", - piktinosi A. Barkus.

Jis įtaria, kad bendrijos pirmininkas, subūręs kelių bendraminčių grupelę, bendrijos lėšas naudoja neskaidriai. Vyriškis teigia, kad aplinkinių namų gyventojai už renovavimą mokėjo nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. litų, nelygu buto plotas. Tačiau A. Deniščikas užsakė labai brangų projektą, kurį realizavus butų savininkus prislėgtų nuo 33 tūkst. iki 43 tūkst. litų skolos.

Keli triukšmadariai?

"Miško tylos" pirmininkas A. Deniščikas teisinasi, esą už renovaciją tiek mokėti nereikės, nes dalis išlaidų, apie 40 proc., bus kompensuota. "Tačiau kuo ilgiau delsime, tuo mažesnės kompensacijos galime tikėtis. Skelbėme konkursą, techniniam projektui atlikti. Visam namui renovuoti reikėtų 1,2 mln. litų. Jei 40 proc. šios sumos kompensuotų, tai bendra renovacijos suma viršytų 700 tūkst. litų. Užtat gautume didelį ekonominį efektą. Šiuo metu aš už savo butą per metus moku per 3000 litų, atnaujinus namą tektų mokėti 30 proc. mažiau - 2000 litų. Štai ir visa matematika. Manau, kad triukšmą kelia keli nepatenkinti gyventojai, kurie, spėju, patys nori būti pirmininkais. Aš į tą kėdę nesilaikau įsikibęs, jei susirinkimas nuspręs, pasitrauksiu", - aiškino A. Deniščikas.

Jis paaiškino, kad darbai sustojo ir projektas nevykdomas, nes kai kurių gyventojų prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su namo renovacija.

Prašo tūkstančių

Aistros kunkuliuoja ir sodininkų bendrijoje "Tauras", iš kurios narių reikalaujama susimokėti po 13 tūkst. litų. Esą tiek kainavo vandentiekio ir kanalizacijos privedimas prie kiekvieno sklypo. Užmokesčio reikalaujama net iš tų sklypų turėtojų, kurie savo lysvėse augina ridikėlius ir krapus, o apie gyvenamąjį namą nė nesvajoja. Dar daugiau, paaiškėjo, kad projektas sustabdytas ir trečiojo etapo darbai artimiausiu metu nevyks. Nepaisant to, pinigų reikalaujama ir iš tų narių, iki kurių sklypų vamzdžiai dar nenutiesti.

Klaipėdos miesto teritorijoje, netoli Tauralaukio, įsikūrusi bendrija virtusi ištisu gyvenamuoju kvartalu. Tačiau iki šiol jame yra ir tik daržininkystei naudojamų sklypų.

Kai kurie sklypų savininkai piktinasi, kad minėtoji 13 tūkst. litų suma, jų teigimu, nurašyta nuo lubų. "Mes paprastai apskaičiavome visą projekto vertę ir padalinome iš sklypų skaičiaus. Gavome mažiau - 11,3 tūkst. litų. Kodėl pirmininkė prašo mokėti daugiau, nesuprantame", - "Vakarų ekspresui" sakė Eugenijus Druktenis.

DARŽAI. Sodininkų bendrijos "Tauras" nariai, net ir neturintys savo sklypuose gyvenamųjų namų, verčiami mokėti po 13 tūkst. litų už nutiestus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jo duomenimis, bendrijoje yra apie 390 sklypų, tačiau ne visi savininkai yra bendrijos nariai. Vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto vertė - apie 4,2 mln. litų.

"Prieš kelerius metus tokį patį projektą už Europos Sąjungos lėšas norėjo vykdyti AB "Klaipėdos vanduo". Tačiau pirmininkė atsisakė šios bendrovės paslaugų ir nutarė pati atlikti pirkimų procedūras. Manome, kad taip elgėsi todėl, kad galėtų valdyti bendrijos narių pinigus. Juk ES finansuojamo projekto lėšos jos būtų nepasiekusios", - svarstė E. Druktenis.

Šiuo metu bendrija su keliomis dešimtimis savo narių bylinėjasi teismuose.

Nusprendė patys

Sodų bendrijos "Tauras" pirmininkė Asta Kargaudienė "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad dar 2007 m. visuotiniame bendrijos narių susirinkime patys sodininkai nubalsavo, kad būtina įvesti geriamojo vandens, lietaus ir kanalizacijos nuotekų sistemą.

"O dabar jie atsisako mokėti pinigus. Mes esame miesto teritorijoje. Be šių komunikacijų savivaldybė neleido čia statyti gyvenamųjų namų, miestas nesutiko mums šių komunikacijų įrengti. O "Klaipėdos vanduo" už ES pinigus nieko čia daryti nenorėjo, tegu neišsigalvoja. Keli žmonės piktybiškai nenori mokėti, ir tiek", - aiškino A. Kargaudienė.

Ji neatsakė, ar pati sumokėjo 13 tūkst. litų. "Kodėl turiu jums tai sakyti? Dar paprašykite asmens duomenų", - pasiūlė pokalbininkė. Taip pat ji neatskleidė, kiek bendrijos narių jau susimokėjo už atvestus vamzdžius. "Esate žurnalistas ir nežinote situacijos. Neturiu jums tokių dalykų atsakinėti, nes nesate prokuroras. Kai juo būsite, tada ir atsakysiu", - atsisakė atskleisti duomenis A. Kargaudienė.

Mažumos valia

Į redakciją kreipęsi bendrijos nariai stebėjosi, kad pirmininkė manipuliuoja susirinkimu, kuriame dalyvavo mažuma sklypų turėtojų. "Ji turi subūrusi keliasdešimties žmonių grupę, kurie ir balsuoja pagal pirmininkės nurodymus. Nors pagal įstatymus, sprendimus galima priimti tik susirinkimuose, kuriuose dalyvauja pusė visų narių plius vienas. Tačiau kiek susirinkimų buvau, nė viename nesu matęs tiek žmonių. Susirinkimai vyksta Tauralaukio pradinėje mokykloje, kurioje, kartą suskaičiavau, paprastai dalyvauja apie 90 žmonių. Tad mažuma sprendžia už visą bendriją", - stebėjosi E. Druktenis.

Į šį argumentą pirmininkė atrėžia, kad pusės narių reikia pirmajam susirinkimui. "O jei nepavyksta sukviesti į pirmą susirinkimą, tai antrame susirinkime užtenka tik jame dalyvavusių narių daugumos balsų. Tad visi protokolai teisėti ir jų sprendimus reikia vykdyti", - savo teoriją dėstė A. Kargaudienė.

Ji taip pat atremia nepatenkintųjų priekaištus, kad nesušaukia bendrijos narių susirinkimo per keturis mėnesius. "Susirinkimą galiu sušaukti ir per metus. Jūs ką, galvojate aš veikti neturiu ką? Svarbiausia, kad būtų parengta ataskaita. Juk ir rinktis kur mes neturime sąlygų, tenka nuomotis patalpas", - dūsavo pirmininkė.

Ji taip pat pasiūlė nepatenkintiesiems patiems ateiti pas ją informacijos, o ne klausinėti per spaudą. "Yra priėmimo valandos, tegu ateina, pateiksiu jiems informaciją", - pasiūlė A. Kargaudienė.

Pyksta dėl finansų

"Vakarų ekspresas" neseniai rašė, kad savo pirmininku nepatenkinta ir Debreceno gatvėje esančio daugiaaukščio garažo savininkų bendrija. Jos pirmininkas kompozitorius Benhardas Calzonas kaltinamas neskaidriu bendrų pinigų valdymu bei išeikvojimu. Pats pirmininkas atšauna, jog tai norinčiųjų užimti jo vietą skleidžiamos paskalos. O finansai tvarkomi labai kruopščiai ir sąžiningai.

Pasak kompozitoriaus, bruzdėjimai prasidėjo tuomet, kai jis sutvarkė bendrijos ūkį. "Ištisą dešimtmetį viskas buvo apleista. O kai viską sutvarkiau, aikštelę išasfaltavau, ėmėme gauti pajamų už anteną, kažkam parūpo užimti mano vietą. Nieko neslepiu, esame sukaupę 90 tūkst. litų", - prisipažino B. Calzonas.

Savo automobilį daugiaaukščiame garaže jau 20 metų laikantis Rimantas M. piktinosi, jog pirmininko B. Calzono nurodymu buvo nupirktos ir į sargų patalpas įstatytos šarvuotos durys, kurios esą kainavo 1600 litų. "Pats pasidomėjau toje firmoje, kuri pardavė duris, kiek jos galėtų kainuoti. Sužinojau, kad ne daugiau 1300 litų", - redakcijai guodėsi vyriškis.

Rimantas M. teigė, kad per tą dešimtmetį, kai bendrijai vadovauja B. Calzonas, pirmininkas nė karto nekvietė visuotinio susirinkimo. "Kai vadovaujama paslapčia, kyla įvairiausių įtarimų", - atsiduso vyriškis.