Lietuviškos kiaulienos nebebus

Investicijas atbaido procedūros

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, kiaulių skaičius šalyje mažėjo ne tik 2012 metais - šis procesas vyksta jau daugiau nei 20 metų. 1990 metais šalyje buvo auginama 2,7 mln. kiaulių ir nuo tada šis skaičius mažėja. Per visą tą laiką šalyje nebuvo pastatytas nė vienas naujas kiaulininkystės kompleksas.

„Investicijas į šį sektorių atbaido sudėtingos, griežtos ir nuolat kintančios teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir taršos leidimų išdavimo procedūros. Tačiau lietuvių suvartojamos kiaulienos kiekis nemažėja“, - sakė A.Baravykas.

Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo daugiau suvalgome svetur (tiek Europos Sąjungoje, kur taikomos vienodai griežtos kiaulių gerovės normos, tiek už jos ribų, kur kiaulės auga prastesnėmis sąlygomis) užaugintos mėsos gaminių, o ne mūsų šalyje augusių kiaulių.

„2012 metų sausį-gruodį Lietuvoje veikiantys kiaulininkystės kompleksai realizavo apie 800 tūkst. kiaulių. Jos buvo užaugintos 43 Lietuvoje veikiančiuose kiaulininkystės kompleksuose, kuriuos valdo įvairių teisinių formų lietuviškos įmonės“, - informavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A.Baravykas.

Visuose ūkiuose auginamos tų pačių - jorkšyrų, landrasų ir diurokų - veislių kiaulės.

Lietuvišką išvežame, importuotą valgome

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus, per 2012 metų pirmuosius dešimt mėnesių iš Lietuvos į užsienio šalis buvo eksportuota apie 20 tūkst. tonų galvijų mėsos. Tuo tarpu kiaulienos eksportuota gerokai mažiau - tik 8 tūkst. tonų. Kiaulių, palyginti su galvijais, mūsų šalyje auginama kur kas mažiau.

„Gyvų kiaulių per 2012 m. 10 mėnesių eksportuota apie 245 tūkstančius. Iš jų apie 200 tūkst. - į Lenkiją, beveik 50 tūkst. - į Latviją“, - informavo E.Mackevičius.

Tuo tarpu daugiausia kiaulienos į savo šalį įsivežame būtent iš ten, kur daugiausia patys jos eksportuojame - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Danijos.

„Per pirmus 2012 metų 10 mėnesių įsivežėme 124 tūkst. kiaulių, - teigė E.Mackevičius. - Lietuvis importuotos kiaulienos suvalgo kur kas daugiau nei lietuviškos. Vien pagal gamybos apimtis turime įsivežti apie 60 proc. kiaulienos. O dar įvertinus tai, kad mūsų šalies gyvos kiaulės eksportuojamos, lietuviškos kiaulienos dar labiau sumažėja. O galvijų mėsos į Lietuvą beveik neimportuojama: 600 tonų - čia juokai.“

Beje, 2009 metais mūsų šalis buvo didžiausia ES gyvų kiaulių eksportuotoja į Rusiją. Tais metais į Rusiją buvo įvežta net 418,7 tūkst. kiaulių, o 2011-ųjų viduryje eksportas dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio Lietuvoje visai nutrūko. Lietuvoje sėkmingai likvidavus maro židinius, mūsų šalis siekė atnaujinti eksportą į Rusiją, ši savo ruožtu žadėjo pagalvoti, ką darys. Žemės ūkio ministerija atsakymo laukia iki šiol.

Ką daryti?

Kiaulininkystės sektoriui tiesioginė ES parama neteikiama. Tik atskiri ūkiai, kurie atitinka paramos skyrimo kriterijus, gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemones.

Tai kaip atgaivinti lietuvišką kiaulininkystę?

Žemės ūkio ministerijos nuomone, reikia didinti ūkių, laikančių iki 300 sutartinių gyvulių, skaičių, nes tam paprasčiausiai taikomos ne tokios sudėtingos naujų ūkių įsikūrimo procedūros.

Kiauliena brangs

Pagrindinės priežastys, kodėl kiauliena brangs, anot Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo, yra išaugusios žaliavų, transportavimo kainos, taip pat Europos Sąjungos reglamentai, tai yra kiaulių gerovės užtikrinimas. „Skaičiuojama paprastai: kiek, pavyzdžiui, kilogramų grūdų, kito pašaro reikės, kad užaugtų kilogramas kiaulienos. Jeigu 1 kilogramas grūdų kainuoja 80-90 centų, tai padaugini iš trijų su puse ir matai, kokia kaina. Jeigu pliuso nebūna, vadinasi, dirbama nuostolingai“, - aiškino E.Mackevičius ir pridūrė, jog daug kas priklauso ir nuo to, kokiuose plotuose kiaulės auginamos.

Anot jo, jei plotai maži, mažiau ir kiaulių užauginama, o tai reiškia pasiūlos mažėjimą ir paklausos didėjimą. Savo ruožtu ir kainos kilimą.

„O jeigu auginimo plotus norima plėsti, vėl reikia investicijų“, - pabrėžė pašnekovas.

40 - Tiek kilogramų kiaulienos per metus suvartoja statistinis lietuvis

Kiaulių skaičius metų pradžioje (tūkstančiais)

2008 923,2

2009 897,1

2010 928,2

2011 929,4

2012 790,3

Statistikos departamento duomenys

Andriejus STANČIKAS - Žemės ūkio rūmų pirmininkas:

- Su kokiomis didžiausiomis problemomis šiandien susiduria kiaulininkystės sektorius?

- Palaipsniui lietuviško kapitalo kiaulininkystės sektorius traukiasi. Daugiausia kiaulių Lietuvoje augina stambieji užsienio kapitalo kompleksai. Nors turime senas kiaulininkystės tradicijas, jas jau prarandame.

- Kas daroma, kad nepamirštume lietuviškos kiaulienos skonio?

- Jau su žemės ūkio ministru apie tai pradedame kalbėti ir ieškoti recepto, kaip šį sektorių išgydyti, kaip sudominti vidutinį ūkininką auginti kiaules.

- Kodėl blogiausius laikus išgyvena būtent kiaulininkystės sektorius, o ne, pavyzdžiui, galvijininkystės? Kokios priežastys?

- Kartais ir man pačiam kyla klausimas, kodėl taip atsitiko. Čia jau turime kalbėti apie gamtosauginius dalykus, nes problemos pirmiausia yra gamtosauginės. Visuomenės toks požiūris, kad negeras kvapas, tačiau ši problema aktuali tik stambiems kompleksams. Jeigu laikoma iki 1000 kiaulių, problemų niekada nebūna ir nebus. Pačios Lietuvos strategija turi būti sudėliota, turi būti parama, investicijos į gamybą, sąlygų sudarymas ir taip toliau.

- Drastiško kiaulių skaičiaus mažėjimo problema gali būti ir ta, kad sunyko smulkieji ūkininkai?

- Be abejo, tai argumentas. Užtenka prisiminti kad ir sovietinius laikus, tada net provincinių miestelių gyventojai vos ne garažuose laikė kiaules. Tuomet buvo motyvacija, buvo tam tikros pajamos iš to ir pačių apsirūpinimas maistu.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"