Lietuviško maisto nori užsienis

Kur durys atsivėrė?

Praėjusių metų rugpjūčio 7 dieną įsigaliojo Rusijos paskelbtas embargas daugumai ES pagamintų produktų. Vakar Vyriausybės pasitarime kaip tik aptarta, kaip pavyko paįvairinti eksportą ir sumažinti dėl embargo patirtus nuostolius.

Per pastaruosius metus Lietuvos verslininkams, anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), atsirado nemažai naujų galimybių.

Vakar ir šiandien Lietuvoje vieši Kinijos ekspertai, su kuriais mūsų valdininkai ir verslininkai derasi dėl pieno produktų eksporto į Kiniją. Delegacija tikrina pieno įmones, domisi lietuviškos produkcijos kokybe. Į Kiniją būtų tiekiami lietuviški ledai, pieno milteliai, fermentiniai sūriai.

Gegužės pradžioje VMVT specialistai galutinai suderino sertifikatus su kompetentinga Čilės institucija. Net dešimčiai Lietuvos įmonių atsivėrė kelias į šią šalį eksportuoti pieno produktus.

Balandį su Brazilija susitarta dėl lietuviško sūrio „Džiugas“ (AB „Žemaitijos pienas“) eksporto. Kaip aiškino VMVT Tarptautinių klausimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Živatkauskaitė, procedūra nėra iki galo pabaigta, tačiau Brazilijoje patvirtinta, kaip atrodys lietuviško „Džiugo“ etiketės.

Kovo mėnesį sėkmingai baigtos derybos su Argentina. Šios šalies nacionalinė sveikatos ir maisto kokybės tarnyba oficialiai patvirtino, kad lietuviški pieno produktai, pagaminti iš karvių, buivolių, avių ar ožkų pieno ir atitinkantys veterinariniame sertifikate nurodytus reikalavimus, gali būti eksportuojami į šią Pietų Amerikos valstybę.

Mėsos gamintojams taip pat atsivėrė ne vienos naujos durys. Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Irano kompetentingos institucijos delegacija, su kuria aptartos jautienos ir avienos eksporto į šią šalį galimybės.

Dėl lietuviškos jautienos eksporto liepos viduryje suderinti leidimai su dviem Šiaurės Afrikos valstybėmis - Tunisu ir Maroku.

Anot R.Živatkauskaitės, Lietuvos augintojai ir gamintojai jau gali vežti šviežios jautienos produktus ir į Kosovą, Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją. Šiuo metu vyksta derinimo procedūros ir dėl mėsos eksporto į Egiptą, Iraną, taip pat Japoniją.

Kuriomis naujai atsivėrusiomis rinkomis Lietuvos verslas pasinaudojo? VMVT atstovė pasakojo, kad pieno, mėsos konservai, dešros, sūriai buvo eksportuojami į Honkongą. Mėsos perdirbėjai jau išbandė ir Libano, Bosijos ir Hercegovinos, Kosovo rinkas.

Atrodytų, tokios sėkmės Lietuvos verslininkams galima tik pavydėti, tačiau šie naujomis rinkomis kol kas per daug nesidžiaugia - esą jos ne tokios pelningos kaip užsivėrusi Rusijos rinka. O apie žaliavos supirkimo kainų didinimą taip pat kalbama nenoriai.

Naudos dar nepajuto

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis sutinka, kad po Rusijos paskelbto embargo eksporto mastai išaugo. Tačiau, anot jo, daugiau produkcijos buvo išvežama ne į trečiąsias, o į ES šalis. Taip pat padidinti eksporto mastai į Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, JAV.

O naujai atsivėrusios rinkos esą nėra tokios pelningos, kad atpirktų dėl Rusijos patirtus nuostolius.

„Kinijos ir Brazilijos rinkos yra pačios geidžiamiausios ir pelningiausios, bet dėl jų dar vyksta derinimas. Yra dar tokios rinkos kaip Alžyras, Marokas, Egiptas, Šiaurės Afrikos valstybės. Taip pat žiūrime galimybių parduoti į Pietų ir Centrinės Afrikos rinkas, Persijos įlankos šalis. Rinkų daug - ministerijos pateikia didelius skaičius, bet dauguma iš tų rinkų nėra pelningos. Kad ir kalbant apie Tunisą - gal tai ir buvo pelninga rinka, bet dabar ten yra problemų - perversmai ir pan.“

E.Simonis tvirtino, kad, nepaisant išaugusio eksporto, praėję metai pieno perdirbimo įmonėms buvo sudėtingi, o ūkininkams mokama pieno supirkimo kaina buvo mažinama ne be reikalo.

„Yra skelbiami auditai, įmonių pelno ataskaitos. Štai viena iš įmonių grupių skelbia, kad uždirbo daugiau kaip 2 proc. daugiau pelno, bet iš tikrųjų buvo perkelti nuostoliai iš praeitų metų į šiuos metus. Beveik visos įmonės po embargo turėjo nuostolių ir dirbo, laviravo tarp labai mažo pelno ar nulinio rezultato“, - teigė pieno perdirbėjų atstovas.

Beje, metų pradžioje paskelbtos pelningumo ataskaitos rodo, kad nuostolių patyrė tik „Rokiškio sūris“ (jie siekė 384 tūkst. eurų). O štai „Pieno žvaigždžių“ pelnas pernai išaugo 75 proc. - iki 4,9 mln. eurų, Vilkyškių pieninės smuko 14 proc. - iki 3,2 mln. eurų, „Žemaitijos pieno“ pelnas smuko 2,6 karto - iki 2,6 mln. eurų.

Ar skiriasi produktai?

Beje, lietuviškiems maisto produktams savo rinkas atidarančios šalys jiems kelia ypač aukštus reikalavimus.

O ar tokius pat valgome ir čia, Lietuvoje? E.Simonis sako, kad jokio skirtumo tarp eksportui ir vidaus rinkai parduodamų produktų nėra: „Produkcija yra gaminama pagal tokias pačias technologijas, yra naudojami lygiai tokie pat produktai. Nebent būtų specialus užsakymas, kad produktas būtų kiek kitoks pagal savo skonio savybes, pavyzdžiui, jame būtų kitokie ingredientai. O šiaip technologijos ir procesai nesiskiria.“

Štai su Lietuva dėl pieno produktų eksporto besiderantys kinai nori, kad produkcija būtų pritaikyta jų skoniui, mat šios šalies gyventojai mėgsta saldžius ir rūgščius produktus. Anksčiau Lietuvoje viešėjusiems kinams įspūdį buvo palikę lietuviški glaistyti sūreliai ir jogurtiniai gėrimai su priedais.

Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, taip pat teigia, kad verslas iš naujų rinkų didelės naudos dar nepajuto. „Apyvartos vidutiniškai kritusios iki 20 proc. Metai buvo sunkūs, galima sakyti, balansavimas ant nulio“, - dienraščiui pasiguodė jis.

„Mes kalbame, kad ES rinka yra pats žemiausias lygmuo - skirta tik pragyventi, išsilaikyti. Iš jos gali gyventi tiek, kad išlaikytum žmones, jų neatleistum, - apie rinkų pelningumą aiškino asociacijos vadovas. - Pavyzdžiui, 2012 metais, kai nebuvo jokių krizių ir buvo vieni normaliausių metų, 2/3 jautienos būdavo eksportuojama į Rusiją ir tik 1/3 į ES šalis. Jei kalbėtume skaičiais, tai iš 300 mln. litų 200 mln. būdavo uždirbama iš Rusijos, 100 mln. iš ES. Ta rinka buvo labai didelė. O kai prasidėjo embargas, viskas nuėjo iki nulio. Tokių alternatyvių rinkų kol kas nėra. Yra Libanas, taip pat Serbija, Bosnija ir Hercegovina. Tačiau tos rinkos nėra tokios pelningos. Jos tarsi papildomos.“

Anot jo, į trečiąsias šalis kol kas eksportuojama tik šviežia jautiena, o apie perdirbtus produktus - pavyzdžiui, vytintas dešras, dešreles ir kt. - kalbėti dar anksti. „Pirmiausia į rinką ateina žalias produktas, o tada jau pamatai, įvertini, ką gali parduoti iš kitų gaminių. Tai ilgesnis procesas“, - aiškino E.Mackevičius.