Lietuviai vis dar labiau linkę gyventi šia diena

Sprendžiant iš šalies gyventojų finansinės elgsenos tyrimo rezultatų, lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias.

Tai, kad naują ekonomikos ciklą šalies gyventojai pradeda ne visiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę, parodė "Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertų atliktas tyrimas.

Didžiausią nerimą dėl finansinės situacijos ateityje beveik ketvirtadaliui (24 proc.) gyventojų kelia mažėjantys atlyginimai. Panašiai tiek pat gyventojų yra susirūpinę dėl didėjančių tarifų ir kainų. Tuo metu apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą laiku kalbėjo tik keli procentai respondentų. Dėl pensijos dydžio nerimauja vos 8 proc., dėl vaikų išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo rūpinasi atitinkamai 3 ir 2 proc. apklaustųjų.

"Viena vertus, iš tokių tyrimo rezultatų būtų galima spręsti, kad viskas su Lietuvos gyventojų finansine situacija gerai: patys jie nejaučia ypatingai didelio nerimo dėl ateities, o labiau rūpinasi tais dalykais, kurie galėtų garantuoti didesnes pajamas ir mažesnes išlaidas čia ir dabar", - sako "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Kita vertus, anot ekspertės, užtenka panagrinėti keletą statistikos skaičių, kad pastebėtume, jog iššūkių ateityje netrūks.

Asmeninių finansų specialistė atkreipia dėmesį, kad vyresni žmonės pajamų statistiškai gauna gerokai mažiau. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis 2010 m. pabaigoje nesiekė 50 proc. Tam, kad išėjęs į pensiją žmogus galėtų gyventi kokybiškai tokį patį gyvenimą, kaip ir iki tol, reikėtų, kad jo pajamos siektų 70 proc. iki tol gautų pajamų dydžio.

Taigi būtinybė atsakingai ruoštis ateičiai atrodo akivaizdi. Vis dėlto Lietuvos gyventojams tai dar gana neįprasta. Kaip parodė šis tyrimas, daugiau nei 10 proc. gyventojų, naudojančių finansų kaupimo priemones, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą bei terminus (gerai žino tik 50 proc.).

Su pensijų kaupimo priemonėmis situacija dar sudėtingesnė: viską apie pasirinktą kaupimo kryptį, rizikingumą, sukauptą sumą žino tik 15 proc., o nieko arba tik šį bei tą žino beveik 50 proc. šiomis priemonėmis besinaudojančių asmenų.

Net 61 proc. lietuvių prisipažįsta, kad visos jų finansinės žinios - tiesiog iš gyvenimo, o ketvirtadalis neslepia, kad jų finansinei elgsenai įtakos turi ir artimųjų ar kaimynų patarimai.