Lietuviai į pensiją išeina nenoriai

Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, kiek daugiau nei pusė dabartinių pensininkų svarstė iki 1 metų, kol pasiryžo išeiti į pensiją, 1-3 metus delsė penktadalis, 4-7 metus – 6 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Keli respondentai (1,2 proc. gyventojų) teigė, jog išeiti į pensiją delsia jau daugiau kaip 10 metų. „Apklausos duomenimis, net 8 iš 10 gyventojų teigė, jog sprendimą išeiti į pensiją atidėjo dėl gerokai sumažėsiančių pajamų, 6 proc. respondentų teigė, jog nenorėjo prarasti aktyvios darbinės veiklos, neturėjo galimybės perduoti darbus kitiems. Dėl nenoro vadintis pensininku išėjimo iš darbo vengė 2 proc. gyventojų“, – teigia A. Kupliauskienė.

„Vidutinė „Sodros“ mokama senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, šių metų trečią ketvirtį sudarė 842 litus. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekė 1686 litus. Skaičiuojama, jog išėjus į pensiją gyvenimo kokybė nesuprastėtų, jeigu gaunama apie 70 proc. ankstesnių pajamų, tuo tarpu tarp vidutinės pensijos ir atlyginimo atotrūkis ženkliai didesnis. Būtent tai ir yra priežastis, kodėl užuot mėgaujęsi laiku su artimaisiais, skyrę dėmesį poilsiui, mėgstamiems užsiėmimams pensinio amžiaus sulaukę gyventojai ir toliau jėgas atiduoda darbui“, – teigia A. Kupliauskienė.

Draudimo ekspertė pataria, kaip kaupti senatvei nejaučiant naštos. „Nuoseklus kaupimas, net atsidedant kelis litus per dieną, suteikia galimybę užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Kaupiant ilgą laikotarpį, finansinė našta nejuntama, tuo tarpu kasdien atidėta net maža suma ateityje gali atnešti didelę naudą“, – teigia A. Kupliauskienė.

Draudimo ekspertė atkreipia dėmesį, kad kaupti galima investuojant savarankiškai arba investavimo riziką patikint bendrovėms. „Jeigu klientas pageidauja pats valdyti investicijas, jomis domėtis bei esant reikalui keisti lėšų investavimo kryptį, jam rekomenduojama pasirinkti investicinį gyvybės draudimą. Šiame draudime investavimo rizika tenka pačiam klientui, tačiau skiriant laiko lėšų valdymui galima gauti itin solidžią grąžą. Pasirašydamas kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį klientas iš karto žino, kokią garantuotą sumą jis bus sukaupęs pasibaigus sutarčiai – palūkanos būna mažesnės, tačiau jas garantuoja draudimo bendrovė. Tai reiškia, kad investicijas valdo draudimo bendrovė ir nepriklausomai nuo to, kaip sekėsi investuoti kaupiamas lėšas, pasibaigus sutarčiai klientui išmokama sutarta suma“, – teigia A. Kupliauskienė. Valstybė skatina ilgalaikį kaupimą, tad kaupiantys tiek investiciniu, tiek kaupiamuoju gyvybės draudimu gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata.

Dėl sumažėsiančių pajamų labiau pergyvena moterys

Apklausos duomenimis, pensinio amžiaus sulaukusios moterys išėjimą į pensiją linkusios mažiau atidėti nei vyrai: į pensiją tą pačią dieną, kai tik suėjo terminas išėjo 21 proc. moterų ir 17 proc. vyrų. Vyrų dalis taip pat didesnė tarp tų gyventojų, kurie į pensiją išeiti nepasiryžta 10 metų ir daugiau. Tokį laikotarpį sukakus pensiniam amžiui dėl išėjimo iš darbo svarstė 2,3 proc. vyrų ir tik 0,3 proc. moterų.

Draudimo ekspertė atkreipia dėmesį, jog tarp lyčių skiriasi delsimo išeiti į pensiją priežastys. „Dėl gerokai sumažėsiančių pajamų išėjus į pensiją labiau nuogąstauja moterys nei vyrai. Šią priežastį įvardino 79 proc. vyrų ir 86 proc. moterų. Tuo tarpu vyrai, dažniau nei moterys, nenori prarasti aktyvios darbinės veiklos (šią priežastį įvardino 9 proc. ir 4 proc. moterų), taip pat į pensiją išeiti nenori, kadangi sutuoktinis ar partneris dar nėra nutraukęs darbinės veiklos (3,4 proc. vyrų ir 1,3 proc. moterų).

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta spalio 10-27 dienomis. Jos metu buvo apklausti 509 pensinio amžiaus respondentai iš visos Lietuvos.