"Nors šiandien už dujas mokame brangiausiai iš visų ES šalių, galime prognozuoti, kad naujas gamtinių dujų kainos šuolis nėra paskutinis. Taip leidžia teigti kylantis dolerio kursas ir naftos kainos – prielaidų dujoms pigti nėra“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
LŠTA skaičiavimu, šį šildymo sezoną šilumos tiekimo įmonės už dujas priverstos pakloti apie 200 Lt/tne daugiau nei 2009-2010 metų šildymo sezono metu.
"Lietuvoje pagrindinis kuras gaminant šilumą išlieka gamtinės dujos, todėl joms brangstant auga ir šilumos tarifai“, - sakė V. Stasiūnas.
Tuo tarpu vietinis biokuro kaina šilumos tiekėjams jau ne pirmą žiemą iš eilės yra dvigubai mažesnė už gamtinių dujų – neviršija 700 litų.
"Akivaizdu, kad siekdama užtikrinti stabilias šilumos kainas, kurios nepriklausytų nuo Maskvos diktato, būtina skatinti biokuro plėtrą šilumos ūkyje. Tikėtis pažaboti šilumos kainas ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę galime tikėtis tik pakeitę brangias dujas vietiniu kuru“, - teigė V. Stasiūnas.
Anot jo, išimtinai dujomis kūrenamuose miestuose šiandien šilumos kainas nustato Maskva, o biokuru kuru šildomi miestai už šilumos energiją moka mažiausiai Lietuvoje.
Lapkričio mėnesį mažiausia šilumos kaina pasižymėjo Ignalina, Molėtai, Širvintos, Tauragė, Kelmė, Raseiniai, Varėna, Šilalė, Švenčionys, Birštonas, Mažeikiai, Šilutė ir Utena, kuriuose biokuro dalis kuro balanse sudaro nuo 50 iki 100 procentų. Pavyzdžiui, Ignalinoje šilumos energija kainavo 16,94 ct/kWh, Molėtuose – 17,04 ct/kWh, Tauragėje – 17,46 ct/kWh.
Rašyti komentarą