Lietuva mėgsta tik užsienio investuotojus

Per pastaruosius trejus metus Lietuvą investuoti pasirinko ne viena garsi užsienio kompanija. Pasirodo, svetimiems investuotojams kažkodėl sudaromos išskirtinės sąlygos. Jiems valstybė net sumoka už tai, kad šie pas mus steigtų savo filialus - tiek ES, tiek Lietuvos biudžeto pinigais. Savi verslininkai, net ir kuriantys naujas darbo vietas, kažkodėl biudžeto lėšomis neskatinami. Įdomu yra ir tai, kad sužinoti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja užsienio verslininkų išlaikymas, yra neįmanoma, nes tai paslaptis.

Kiek sumokėjome - paslaptis

Praėjusią savaitę Vyriausybė džiaugsmingai paskelbė: viena iš pirmaujančių pasaulyje, jau 20 metų Lietuvoje veikianti energetikos ir automatikos technologijų grupė ABB plečia savo veiklą ir rudenį Lietuvoje planuoja atidaryti inžinerijos centrą. Esą tai yra pagirtina, nes bus kuriamos naujos darbo vietos, bus mokami mokesčiai valstybei. Tačiau svarbiausias dalykas nutylėtas: neatskleidžiama, ar Lietuva, kaip įprasta, užsieniečiams už tai sumokės. Paprastai užsienio investicijos pritraukiamos valstybei už tai sumokant didžiulius pinigus.

Kadangi didžiosios užsienio kompanijos labai vangiai plėsdavo savo veiklą Lietuvos kryptimi, Vyriausybė ir Seimas sugalvojo, kad svetimas investicijas galima paprasčiausiai nusipirkti. Pradžia buvo padaryta 2010-aisiais (o gal ir anksčiau, tačiau tai slepiama?), kai pirmasis valstybės dotaciją už tai, kad atėjo į Lietuvą, gavo Jungtinės Karalystės bankų „Barclays“ informacinių technologijų centras. Žiniasklaidoje buvo pasirodę „gerai informuotų“ šaltinių pranešimų, kad britams Lietuva sumokėjo apie 2 mln. litų, tačiau oficialiai šis skaičius iki šiol nepatvirtintas. Tuometinis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis aiškino, esą konfidencialumo reikalavo investuotojas. Negana to, esą slėpti sumą reikia ir tam, kad vėliau kiti investuotojai nepareikalautų tiek pat, o gal ir dar daugiau.

Solidžios sumos

Svetimus investuotojus „perka“ ir kai kurios užsienio valstybės, tačiau jos, priešingai nei Lietuva, paslaptimis nesidangsto. Lenkija nė neslepia, kad kompanijai „Dell“ skirta suma lygi 54,5 mln. litų - už tai, kad ši į Lodzę perkėlė savo gamybos padalinį ir pažadėjo įkurti 3 tūkst. darbo vietų. „Sharp“ už investicijas į Lenkiją gavo 109 mln. eurų (376 mln. litų), LG - 207 mln. eurų (715 mln. litų), o „Mercedes“ prisivilioti nepavyko, nes juos nusipirko vengrai - už maždaug 300 mln. eurų (1,04 mlrd. litų).

Kol kas viešai pripažįstama, kad Lietuva pinigus mokėjo tik „Barclays“ ir „Western Union“. Pirmajai - neįvardijama suma, kuria buvo iš dalies padengtos išlaidos specialistams papildomai parengti ir jų ieškoti. „Western Union“ į paslaugų centrą Lietuvoje pati investavo 27,2 mln. litų, Lietuvos biudžetas atseikėjo 1,5 mln. litų, ir dar 5 mln. litų skirti iš programos „Invest LT+“, skirtos būtent užsienio kompanijoms papirkti ir kurią sudaro ES lėšos. Iš šios programos dotacijų užsienio investuotojai gali tikėtis, jei investicijų suma yra ne mažesnė nei 20 mln. litų. Tiesa, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys „Respublikai“ prieš porą metų dar buvo užsiminęs, kad kompiuterių gigantės IBM buvimas Lietuvoje mūsų šaliai kainuos apie 210 mln. litų, tačiau esą gautą pelną dalysimės per pusę.

Kur 5 mlrd. litų?

Įdomu yra tai, kad „Invest LT+“ programai buvo suplanuota iki 2013-ųjų skirti iki 200 mln. litų, o štai pernai sukurtai programai „Invest LT-2“, skirtai jau saviems verslininkams, kuriantiems darbo vietas probleminėse šalies teritorijose, skatinti, tebuvo numatyta 16,1 mln. litų.

Tiesa, valstybės valdomos VšĮ „Investuok Lietuvoje“, kurios tikslas ir yra pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą, Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Vita Grigienė aiškino, esą „Invest LT-2“ nėra vienintelė programa, iš kurios skiriamas finansavimas Lietuvos verslui. Anot jos, nuo 2007-ųjų Ūkio ministerija vietos verslui remti skyrė 5 mlrd. litų, gautų iš ES, o tiesioginėms užsienio investicijoms remti per „Invest LT+“ priemonę - tik 82,8 mln. litų. Tiesa, V.Grigienė sakė nežinanti, ar minėti 5 mlrd. litų buvo skirti už darbo vietų steigimą, ar šie pinigai buvo paprasčiausiai iš tų vienkartinių projektų, skirtų ES paramai „įsisavinti“.

Savi negavo nieko

Panašu, kad tie 5 mlrd. išgaravo nežinia kur, mat net daugybę pinigų investavusios ir daug darbo vietų minėtu laikotarpiu Lietuvoje sukūrusios klestinčios šalies įmonės jokių dotacijų iš valstybės tvirtina negavusios.

„Tie, kurie sako, kad tiek pinigų skirta, tegul ir atsako, kur jie įlieti. Nė viena iš mūsų grupės įmonių niekada jokios paramos iš Lietuvos nėra mačiusi. Nuo 2007-ųjų mes smarkiai plėtėme savo veiklą Lietuvoje, tačiau tik pasitelkiant paskolas. Vienintelis dalykas, kurį gavome, - europinės paramos panaudojimas nacionalinės reikšmės objektams: SEB arenai, kur yra teniso centras, bei bioetanolio fabrikui“, - „Respublikai“ sakė verslininkas, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Svetur nesišvaistoma

D.Mockus nesupranta, kodėl už darbo vietų kūrimą mokama tik užsieniečiams.

„Čia jau klausimas tiems, kurie tokią politiką realizuoja. Tik jie gali tai paaiškinti“, - sakė verslininkas.

Jis tvirtino, kad koncerno įmonės pastaruoju metu plėtė verslą ir užsienyje - Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

„Tačiau aišku, kad niekas ten užsieniečių už darbo vietų sukūrimą nedotavo. Aš manau, kad valstybė ir neturi prievolės remti verslą ar jį gelbėti. Verslas pats dirba rinkos ekonomikos sąlygomis ir yra atsakingas už save. Valstybė ir taip turi ką veikti - socialines problemas spręsti, rinkoje susidariusius netolygumus lyginti. Ir taip turi būti visur. Aišku, kitur gelbėjami bankai. Tačiau bankai tvarko visą mūsų kraujotaką. Jiems užstrigus, užstrigtų ir visa ekonomika. Todėl kai gelbėjama kraujotaka, dar galima suprasti. O kai remiamas kitoks verslas, tada ir įpranti būti remiamas“, - akcentavo D.Mockus.

Sako, kad parama atsiperka

Beje, anot „Investuok Lietuvoje“ atstovės V.Grigienės, kiek pinigų iš Lietuvos gavo konkrečios užsienio kompanijos, yra neskelbtina informacija.

Taip ir lieka neaišku, kiek mokesčių mokėtojams kainavo garsių užsienio kompanijų atėjimas, nors tokių atvejų pastaraisiais metais buvo nemažai. Štai austrų rinkos tyrimų kompanija GFK į filialą mūsų šalyje investavo 37 mln. litų ir sukūrė 31 darbo vietą, norvegų trikotažo gamintoja „Devold“ Panevėžyje už 34 mln. litų planuoja naują gamybos pastatą ir 100 darbo vietų, britų „Homegroup“ žada Klaipėdoje plėsti baldų fabriką ir įdarbinti 1,1 tūkst. žmonių. Tarp potencialių ar jau esamų užsienio investuotojų - britų kompanija „Call Credit Information Group“, danų „Danspin“, JAV „Levanta Scientific“, airių „Ryanair“, švedų „Ikea“, vokiečių „Lidl“, kinų „GRG Banking Equipment“ ir t.t. Vargu ar jos Lietuvą pasirinko ar ketina pasirinkti be jokių dotacijų.

Tiesa, V.Grigienė tvirtina, kad net ir jei visos jos būtų buvusios „nupirktos“, tai Lietuvai būtų tik į naudą.

„Paramą gavusių įmonių į biudžetą sumokami gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai valstybės biudžetą kasmet papildo daugiau kaip 32,6 mln. litų. Didžioji paramą gavusių projektų dalis atsiperka jau pirmaisiais įmonių veiklos metais“, - sakė ji.