Lietuva laukia ES sprendimų dėl maisto produktų kokybės skirtumų

Paaiškėjo, kad dalis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tirtų maisto produktų Lietuvoje yra ne tik prastesnės kokybės, bet ir brangesni nei Vokietijoje arba jų kainos beveik nesiskiria.

„Yra pažadas, kad 2018 metais Europos Komisija (EK) pradės išsamų tyrimą, tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas. (...) Gamintojas sudėtį deklaruoja teisingai, neklaidina vartotojo, bet problema ta, kad sudėtis tų pačių pavadinimų produktų, parduodamų mūsų rinkoje ir Vokietijoje ar Austrijoje, skiriasi“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Markauskas, kuris viliasi, kad stambios kompanijos, vertindamos vartotojų pasitikėjimą, nelauks išsamių tyrimų rezultatų ir pačios sureaguos į situaciją. Tad Lietuvos vartotojams nebūtinai teks laukti iki 2019 metų ar ilgiau, kad situacija pasikeistų į gera. Priešingu atveju svarstoma galimybė reikalauti atsakomybės už pirkėjų klaidinimą.

Vis dėlto žemės ūkio ministras iškėlė ir tam tikrų abejonių: pasak jo, tarpvalstybinės korporacijos daro pakankamai didelę įtaką politikai ir procesą gali būti sunku suvaldyti. Lygiai taip pat sunku tikėtis, kad, pavyzdžiui, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali lemti atskiros korporacijos sprendimus, nors iš EK pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude-Juncker) ir galima girdėti pažadų suteikti daugiau galios nacionalinėms kontroliuojančioms institucijoms.

Savo ruožtu Lietuvoje tyrimą atlikusios VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, analizė parodė, kad Vokietijoje ir Lietuvoje pirktų produktų kokybė iš tiesų skiriasi. Matyti, kad didžiausiajai Europos Sąjungos ekonomikai skiriami produktai yra natūralesni.

„VMVT atrinko Vilniuje ir Berlyne 33 maisto produktus: 6 gyvūninės kilmės ir 27 negyvūninės kilmės produktus. Iš tų 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skiriasi 23 produktai, arba 70 proc. Tad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralios sudėties produktų, kuriuose yra mažiau saldiklių ir kitų priedų“, - sakė D. Remeika.

Tyrimas parodė, kad, tarkime, sausainiuose „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių yra daugiau (35 proc. Vokietijoje parduodame produkte ir 32 proc. - Lietuvoje); sojų gėrime „Alpro Soya Original“ su kalciu Vokietijoje yra 1 maisto priedas, o Lietuvoje - 2. Atitinkamai: šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“ Vokietijoje yra cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Identiška situacija su gėrimu „Lipton“ (persikų skonio).

Spragintuose auksiniuose kukurūzų dribsniuose „Kellogg's Corn flakes“ pirmuoju atveju nėra pridėtų vitaminų, o Lietuvos atveju yra. Vokietijoje parduodamiems bulvių traškučiams „Lay's Salted“ gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai skirtoje produkcijoje esama ir palmių aliejaus. Savo ruožtu mažiau saldžiuose traškiuose dribsniuose su šokoladu „Vitalis“ Lietuvoje saulėgrąžų aliejų pakeičia palmių aliejus.

Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame yra 9 proc. braškių (Lietuvoje - 8,2 proc.), taip pat skiriasi skonis, produkto spalva. O Lietuvos rinkai skirtame produkte matyti naudojami tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai.

Tirti ir kiti maisto produktai.

Apžvalginio tyrimo kontekste atlikta ir vartotojų apklausa (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kuri atskleidė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje ir kitose ES valstybėse parduodamų to paties gamintojų maisto produktų kokybė skiriasi.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas pastebėjo, kad kai kurie stambūs gamintojai gali piktnaudžiauti savo prekės ženklo žinomumu, o jų siekis, veikiausiai, yra mažinti produkcijos gamybos kaštus - tokią prielaidą galima daryti matant Lietuvai skirtoje produkcijoje naudojamas pigesnes medžiagas. Ministras skeptiškai vertino aiškinimus, neva produkcija skiriasi dėl skirtingų lūkesčių iš pačių vartotojų pusės.

B. Markauskas apgailestavo, kad jau keliolika metų ES priklausanti Lietuva, kaip ir dalis kitų Bendrijos šalių, susidūrė su šia problema.

„Truputį gaila, kad, 12 metų būdami ES, turime problemą, ir kai ES deklaruoja bendrą vartotojų interesą, bet praktikoje neužtikrina tų vertybių“, - kalbėjo ministras, atkreipęs dėmesį, kad Slovakijoje ši problema iškelta dar 2011 metais. Tiesa, B. Markauskas nemano, kad Lietuva pavėlavo kelti šį klausimą. Pasak jo, anksčiau turėta rimtesnių iššūkių, todėl jie ir spręsti, tuo labiau kad dabartinis tyrimas neatskleidžia pavojaus pirkėjų sveikatai - tik maisto produktų kokybės skirtumus.

Žemės ūkio ministras pavadino tiriamą situaciją „vieša paslaptimi“, kuriai dabar negali likti abejinga ir EK, nes įkandin slovakams pasekė ir daugiau Vidurio bei Rytų Europos valstybių. Ministras pabrėžė, kad šiuo atveju suinteresuotos šalys turi vienytis ir demonstruoti vieningą poziciją Europos Komisijai. Toliau bus tariamasi su čekais, slovakais, vengrais, bet bent jau šiuo metu Lietuvoje naujų tyrimų neplanuojama.

Antradienį pristatytas tyrimas, kainavęs 4,5 tūkst. eurų, pasak ministro, buvo nedidelis ir skirtas „sužinoti esmę“. Problemos mastą Europos Sąjungoje turėtų įvertinti būtent EK tyrimas. Tikimasi, kad jame bus analizuojama ne tik maisto produkcija, bet ir buitinės chemijos prekės.