Lietuva ketina pereiti prie centralizuoto naftos produktų ir naftos atsargų kaupimo

Pagal projekto nuostatas iki tol, kol bus pereita prie centralizuoto atsargų kaupimo, Lietuvos naftos produktų agentūra turės su įpareigotosiomis įmonėmis sudaryti atsargų kaupimo ir tvarkymo susitarimus dėl ne didesnio kaip 10 procentų atitinkamai įmonei nustatyto privalomo sukaupti atsargų kiekio.

Perėjus prie centralizuoto atsargų kaupimo ir tvarkymo, įpareigotosios įmonės kiekvienais metais galėtų pasirinkti: sudaryti su agentūra susitarimus dėl visų ar dalies joms apskaičiuotų atsargų kaupimo ir tvarkymo arba savarankiškai savo lėšomis organizuoti visų joms apskaičiuotų atsargų arba jų dalies kaupimą ir tvarkymą įstatyme nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Įstatyme siūloma įtvirtinti reikalavimus, kad atsargai turėtų būti kaupiamas toks atsargų kiekis, kad iš sukauptų atsargų būtų galima patenkinti didesnįjį iš šių poreikių: 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dienos vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikį.

Dalį atsargų sudarytų agentūros valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos specialiosios atsargos, kurių ji turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Likusią atsargų dalį kauptų įpareigotosios įmonės.

Atsargos būtų kaupiamos įgyjant į jas nuosavybės arba reikalavimo teisę ir jos, išskyrus specialiąsias, galėtų būti laikomos kitų valstybių narių teritorijoje. Įstatymo pakeitimai leistų padidinti energetinį saugumą ir sustiprinti energetinę nepriklausomybę, sumažinti valstybės institucijų administracinio darbo (kontrolės) apimtį, padidinti sistemos skaidrumą, sumažinti valstybės naftos bei naftos produktų kaupimo veiklos kaštus, sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai rinkoje ir sukurti sąlygas taikyti mažesnes mažmenines naftos produktų kainas.

Šiuo metu galiojanti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas nustato, kad valstybėje turi būti sukaupta tiek kiekvienos rūšies atsargų, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 90 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį kasdienį suvartojimą valstybėje per praeitus kalendorinius metus. Po pristatymo už įstatymo pakeitimus balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 22 parlamentarai.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomu - Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - balandžio 26 d.