Lietuvą gyrė dėl sėkmingos energetikos reformos

Konferencijoje daug dėmesio buvo skirta prieš pusantrų metų darbą pradėjusio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo "Independence" veiklai bei SGD terminalo operatorės AB "Klaipėdos nafta" tolimesniems projektams - bunkeriavimo, SGD paskirstymo stoties.

Užtikrino saugumą ir pigumą

Konferenciją atidaręs energetikos ministras Rokas Masiulis pažymėjo, jog Lietuva energetikos srityje pastaraisiais metais turėjo "tektoninių poslinkių". Prieš reformas šalies energetinių resursų tiekimas kone 100 procentų buvo priklausomas nuo vienos rinkos - gamtinės dujos mus pasiekdavo vieninteliu dujotiekiu iš vienintelio tiekėjo, o Baltijos valstybės (išskyrus Latviją) neturėjo elektros jungčių su kitomis ES šalimis.

"Energijos kaina mažėja trečius metus iš eilės. Žinoma, tai lemia visame pasaulyje mažėjančios naftos kainos, tačiau proporcingai energijos kainos Lietuvoje krenta dar labiau. Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, gamtinių dujų rinkos atsivėrimas per SGD terminalą šalį padarė nepriklausomą ir ji tapo pavyzdžiu. Šiuo metu turime puikią infrastruktūrą ir mūsų apetitas auga", - neslėpė ministras ir pridūrė, jog šalis dabar ne tik ruošiasi naujų projektų įgyvendinimui ir į juos investuoja, tačiau kuria kompetentingos šalies įvaizdį - šalies SGD profesionalai dirba užsienyje, jie patarinėja kitų šalių vyriausybėms ir bendrovėms apie energetikos projektus, dalijasi praktine patirtimi ("know-how").

Jis pažymėjo, jog esminis motyvas įgyvendinti didžiulius ir nepigius projektus buvo energetinės nepriklausomybės siekis. Tai suvienijo net visiškai skirtingų politinių srovių vyriausybes, o gebėjimas laikytis bendro kurso leido pasiekti net Lietuvos gyventojams matomų rezultatų: dujų kainos atsiradus SGD terminalui, priklausomai nuo tarifo, sumažėjo nuo 25 iki 44 procentų.

Pastačius elektros jungtis su Švedija ir Lenkija didmeninė elektros kaina vartotojams nukrito 18 proc. palyginus su 2015 metais. Ir nors tam tikrose šalyse gamintojai dėl padidėjusios konkurencijos ir kritusių elektros kainų neuždirba tiek, kiek uždirbdavo, laimėjo Baltijos šalių ir Lenkijos vartotojai, kuriems elektros kaina mažėjo. Anot ministro, šiuo metu liekantis iššūkis - sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Tai užtikrintų geopolitinių rizikų išnykimą.

Be to, mažėjo ir šilumos kaina, kadangi Lietuva šiuo metu net 60 proc. visos reikalingos energijos šildymui gauna degindama pigesnę biomasę.

Rinka dar formuojasi

Konferencijos metu daugiausia buvo šnekama apie Lietuvai itin svarbų SGD terminalo projektą. AB "Klaipėdos nafta" gen. direktorius Mantas Bartuška tvirtino, jog Lietuva turėdama SGD terminalą stebi pasaulio tendencijas ir tikisi, jog per ateinančius kelerius metus SGD rinka išaugs dvigubai. Pavyzdžiui, JAV, kurias Lietuva mato kaip potencialią partnerę perkant SGD, ateinančiais metais gali tapti trečia didžiausia SGD tiekėja pasaulyje, kuri savo produkciją siūlys itin konkurencinga kaina.

Jis pažymėjo, jog dėl senstančių atominių ir anglies elektrinių, gamtosauginių problemų ir augančios konkurencijos kitose srityse iki 2025 metų gamtinių dujų poreikis Europoje gali paaugti net 16 proc.

Tokios prognozės be galo svarbios Lietuvai. Be energetinio saugumo užtikrinimo, SGD terminalas sparčiau vykdys ir komercinę veiklą. Kad terminalo potencialas būtų išnaudotas visiškai, anot M. Bartuškos, evoliucionuoti turėtų keturios sritys. Visų pirmiausia šiomis dujomis būtų galima gaminti nebrangią elektros energiją, taip pat dujas tiekti vamzdynais kitoms rinkoms, SGD bunkeriuoti laivus (tai yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos remiamų krypčių) bei dujas tiekti į dabar šalia Melnragės kylančią antžeminę SGD paskirstymo stotį, iš kurios dujovežiais būtų aprūpinamos Lietuvos ir aplinkinių šalių vietovės, kurių gamtinės dujos nepasiekia vamzdynais.

"Mes tikime šių naujovių reikšme, ypač žinodami prognozes, kad artimiausiais metais SGD rinkos dydis padvigubės", - pažymi M. Bartuška.

Rinkomis, į kurias būtų galima tiekti dujas dujovežiais, "Klaipėdos nafta" laiko vamzdynų neturinčią šiaurinę Lenkijos dalį, taip pat Baltijos šalis.

Gerų atsiliepimų Lietuvoje vykdomam SGD terminalo projektui negailėjo Rytų Suomijos universiteto profesorius Kimas Talus (Kim Talus).

"Europoje infrastruktūra vystoma labai lėtai - norų yra daug, tačiau tai, išskyrus Lietuvoje, nevyksta greit. Tokie projektai itin svarbūs, nes sukurta infrastruktūra atneša įvairių naudų - galite naudotis keliais alternatyviais dujų šaltiniais, o augant konkurencijai dujos atpigo net 23 proc.", - tvirtino K. Talus.

Jo manymu, Suomija ateityje turėtų naudotis Klaipėdos SGD terminalu, kadangi, jei ateityje atsiras dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, nacionaliniu monopoliu reguliuojanti gamtines dujos Suomija praras kelias mažesnes rinkas ir ši privalės žvalgytis naujų šaltinių.

"Klaipėdos SGD terminalas turi potencialą tapti SGD pirkimo centru visame Baltijos jūros regione, tad Suomija turėtų pasinaudoti šia galimybe", - tvirtino K. Talus ir pažymėjo, jog dirbti reikėtų jau dabar, kadangi konkurencinė situacija gali greit pasikeisti Lenkijai pasistačius savo SGD terminalą.

Trūksta politinio sutarimo

Pasaulio prekybos organizacijos ginčų nagrinėjimo arbitras prof. Tomas Kotjė (Thomas Cottier) pasidžiaugė, jog pasaulyje energetikos sektoriui stagnuojant Lietuvoje energetikos problemos sparčiai sprendžiamos.

Daugiau apie bėdas elektros rinkose šnekėjęs profesorius pažymėjo, jog šiuo metu jos transformuojasi dėl klimato kaitos - randasi vis daugiau iš saulės, vėjo, hidro- ir biomasės pagaminamos elektros tiekėjų. Visgi šis perėjimas į atsinaujinančią energetiką nėra toks efektyvus, kaip norėtųsi.

"Žmonija mėgsta nepriklausomumo idėją ir dabar matome vėjo jėgainių parkus ten, kur nėra vėjo, ar išdėliotas saulės jėgainių plokštes ten, kur saulė nešviečia. Toks energijos gamybos būdas nebus atsiperkantis ilgalaikėje perspektyvoje ir turime ieškoti sutarimo, kad, pavyzdžiui, saulės energija būtų išgaunama ten, kur saulė šviečia 90 procentų (dienų per metus. - Autor. past.), o vėjo jėgainės ten, kur vėjas pučia nuolat. Ir nesvarbu, kad viena yra Europos pietuose, o kita - šiaurėje. Technologijos jau dabar leidžia efektyviai perduoti elektros energiją ilgais atstumais", - pažymi profesorius.

Jis pastebi, jog tokia situacija susidaro dar politiniu lygmeniu: vyriausybės net po Paryžiaus klimato kaitos konferencijos nesusitarė dėl energetikos jungčių, rinkos sureguliavimo, o tai reiškia, jog iš atsinaujinančių šaltinių gaminama elektra nėra tvariai išnaudojama.

Sektoriuje yra ir daugiau bėdų. Pasak T. Kotjė, šiuo metu vyksta ginčai dėl atsinaujinančios energetikos subsidijavimo, taip pat dėl subsidijų mažinimo iškastinio kuro energetikos sektoriui ir pan.