LG naujiena ypač patiks traukiantiems į Klaipėdą

Pelnas didėjo

Pasak M.Bartuškos, per metus buvo keičiama „Lietuvos geležinkelių“ filosofija, todėl šiemet įmonė tik įgauna pagreitį.

„Jeigu prisimename praėjusius metus, tai buvo skaičiuojamas net 8 mln. eurų nuostolis, rezultatai buvo mažėjantys, pervežimai buvo kritę, todėl „Lietuvos geležinkelių“ laukė neišvengiami pokyčiai, kad atsispirtume nuo blogų rezultatų“, - metinėje spaudos konferencijoje kalbėjo M.Bartuška.

Jo teigimu, pagreitį pagauti pavyko, įmonės pelnas, kuris prieš perimant valdžią buvo nuostolingas, šiemet virto į 12 mln. eurų pelno.

„Šiais metais įmonė turėjo ir apie 10 mln. eurų didesnį nusidėvėjimą, apie 6 mln. eurų sumokėjo darbuotojams kaip išeitines. Šiaip uždirbome daugiau, apie 40 mln. eurų, o galutinėje eilutėje – 12 mln. eurų pelno“, - teigė jis.

„Lietuvos geležinkeliams“ šiemet pavyko užbaigti ginčą su „Orlen“, su kuria buvo pasirašyta sutartis. Taip pat buvo didinamas krovinių vežimas visomis kryptimis, didėjo grūdų pervežimai, pervežimų lankstumas.

„Siekiame pasirašyti ilgalaikes sutartis su mūsų Baltarusijos klientais“, - aiškino M.Bartuška.

Atleido 1,5 tūkst. žmonių

Pozityvus augimas pastebimas ir kalbant apie keleivių pervežimus. Jie 2017-aisiais augo 1 proc.

„Šiais metais turėjome didelius remontus infrastruktūroje, dėl to buvome sumažinę eilę pervežimų. Buvo apie 700 mažiau maršrutų negu 2016-aisiais”, - aiškino vadovas.

Tiesa, nors dauguma skaičių rodo augimą, 2017-aisiais darbo neteko apie 1,5 tūkst. žmonių.

„Tai buvo neišvengiama, siekėme gerai elgtis su jais, mokėjome išeitines pagal užtarnautą stažą, ieškojome kaip darbuotojams padėti. Deja, pokytis reikalingas, kad įmonė būtų konkurencinga ateityje“, - sakė M.Bartuška.

Kitų metų pagrindinės kryptys bus susijusios su kelionių greičio didinimu. Bus siekiama greitinti keliones, planuose, maršrutas Vilnius – Kaunas. „Tikimės, kad ateityje kelionė truks mažiau nei 50 min.“

Planuose - elektriniai traukiniai

Kaip prasitarė, ateityje numatomi ir kai kurie struktūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, maršruto Vilnius - Klaipėda elektrifikacija.

„Norime krovininio elektrinio traukinio. Jie ateityje pagerins ne tik ekonomiką, bet jie mažiau naudoja energijos ir išmeta mažiau teršalų, labiau tausojama aplinka. Projektas bus pirmas Lietuvoje. Mes skaičiuojame, kad atliekant pasiruošimą šiam projektui, jau sumažinome biudžetą 100 mln. eurų“, - apie planus ateityje pasakojo M.Bartuška.

Projektas turėtų kainuoti apie 250-300 mln. eurų.

Anot vadovo, šis ruožas, Vilnius – Klaipėda, kurį laiką bus pagrindinis, kuriuo važiuos elektriniai traukiniai, vėliau numatoma mąstyti ir apie kitus elektrinių traukinių maršrutus. Tam, pasak vadovo, reikės ir specialių, elektra varomų traukinių.

„Šiuo metu kaip tik formuojame poreikį, kiek jų galėtume turėti, galbūt tai bus apie 40-50 lokomotyvų. Vėliau – ir elektrinių keleivinių traukinių“.

Artimiausiu metu ketinama skelbti rangovo konkursą, o darbus baigti 2021–2022 metais.

Paskelbs daugiau neskaidrių sandorių

Anot M.Bartuškos, kitąmet toliau bus tęsiama skaidrumo politika, mat kol kas „Lietuvos geležinkeliai“ atskleidė dar ne visus neskaidrius vidaus sandorius, kurie vyko prieš jam tampant kompanijos vadovu.

„Kitų metų pradžioje atskleisime daugiau informacijos. Ne visi sandoriai šiandien yra atskleisti, bet kitų metų pradžioje bus daugiau aiškumo. Šiuo metu dar vyksta auditai, dar turiu medžiagos“, - užsiminė vadovas, tačiau pabrėžė kol kas daugiau nieko negalintis pasakyti, tačiau patikslino, kad turima medžiaga susijusi su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu.

Kalbant apie Europos Komisijos (EK) paskelbtą 28 mln. eurų dydžio baudą, už nuardytą geležinkelio ruožą, kurią turi sumokėti „Lietuvos geležinkeliai“, šiuo metu kompanija baudą jau yra apskundusi.

„Dėl baudos mes iš biudžeto pinigų neprašysime, pagal procedūrą mes ją turime sumokėti iki sausio 7d., tačiau sieksime ją sumažinti arba panaikinti“, - sakė vadovas.

Planuojama, kad bauda bus sumokėta iš kompanijos rezervo.

„Jis pakankamas, kad sumokėtume baudą, jų tikrai užteks“, - patikslino M.Bartuška.