Lenkų dešrelės ir lietuviams sukėlė šoką

Desperatiškas taupymas

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę.

„Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį. Dažnai grįžta tie patys žmonės, nes kartą išbandę pamato, kad tai apsimoka“, - iš patirties kalbėjo S.Krasauskas.

Pasak vyro, žmonės į Lietuvą grįžta ne su vienu makaronų pakeliu, o apsiperka tiek, kad užtektų mėnesiui. „Žmonės vienu kartu Lenkijoje išleidžia 300-400 litų. O nuvykti pirmyn ir atgal jiems kainuoja vos 40 litų. Ir bet kuriuo atveju tai yra pigiau, nei išlaidauti Lietuvoje“, - tikino pašnekovas.

Dešrelės ir Lietuvoje?

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius į tokias išvykas žiūri skeptiškai ir perspėja Lietuvos gyventojus, kad atsitiktinis apsipirkimas gali turėti pasekmių. „Važinėjimas apsipirkti į Lenkiją taupumo sumetimais yra daug didesnė rizika, negu pirkti patikrintus produktus. O juk važiuodamas į svečią šalį žmogus nežino, ką perka“, - argumentavo VMVT direktorius.

Nors, pasak J.Miliaus, apie netinkamus produktus VMVT gauna informacijos per Europos greitųjų pranešimų sistemą, apie pastarąjį incidentą tarnyba sužinojo tik iš vietinės žiniasklaidos.

„Kažkodėl lenkai neperdavė tos informacijos, mes apie įvykį sužinojome tik iš spaudos. Oficialiai mėsos produktų į Lietuvą importuojama mažai, tačiau mes ir patys norėtume žinoti, ar tos dešrelės tikrai nepateko į Lietuvą“, - situacijos skaidrumu abejojo VMVT direktorius.

Sveika tai, kas sava

Pasak pašnekovo, kaimyninėje šalyje maisto produktus kontroliuojančios instancijos veikia kitaip nei Lietuvoje, dėl to atsiranda didesnė rizika į rinką pakliūti nekokybiškiems produktams. „Nors Lenkijos tarnybos turėtų užtikrinti, kad nekokybiški produktai nepatektų į rinką, tačiau ten dėl to kyla šiek tiek problemų. Maisto ir veterinarijos tarnyba neatsako už produktą nuo pat lauko iki stalo, dar yra kita tarnyba, todėl tokių situacijų kartais ten ir iškyla“, - paaiškino J.Milius.

Tarnybos direktorius pripažino, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečių pamėgtose parduotuvėse, kuriose galima rasti produktų iš antrosios gimtinės, pažeidimų randama dažnai. „Lenkiškų prekių parduotuvės yra tikrinamos, turime sudarę sąrašą, kuriame jos suskirstytos į rizikos grupę.

Apskritai geriausia pirkti tos šalies produktus, kurioje gyveni. Net moksliškai įrodyta, kad savi produktai organizmo pasisavinami geriausiai“, - netaupyti sveikatos sąskaita siūlė J.Milius.

2011-2012 metais VMVT tarnyba uždraudė:

tiekti į rinką nesaugių džiovintų vaisių mišinį su cukrumi iš Kinijos ir džiovintus abrikosus iš Turkijos,

prekiauti viena lenkiškų kiaušinių partija,

prekiauti nesaugiais bulvių traškučiais iš Lenkijos, nustatytas didžiausią leistiną koncentraciją viršijantis alergeno - sulfito dioksido kiekis,

tiekti į rinką ir nurodyta sunaikinti dagiau kaip 4,5 t lenkiškų sugedusių atvėsintų viščiukų broilerių,

realizuoti vietnamietiškus plikytus ryžius, kuriuose, nustatyta, pesticido likučių kiekis viršijo didžiausią leistiną kiekį.

Nomeda MARČĖNAITĖ - menininkė:

Daugeliu atvejų mes tikrai nežinom, ką mes dedam ant savo stalo. Globalizacija lėmė, kad dalį savo produktų gaunam iš visai kito pasaulio krašto. Ir jei jie nebūtų kaip nors konservuojami, ruošiami, tai mes juos gautume supuvusius. Todėl greičiausiai, kad priedų tuose produktuose yra, ir apskritai negali žinoti, kas jų sudėtyje. Pastangų maitintis sveikiau, žinoma, reikia dėti, tačiau nemėgstu jokio fanatizmo. Tokiu atveju nieko gyvenime neveiktum, tik vaikščiotum per parduotuves kaip seklys Morka ir priekabiautum prie visko, kol galiausiai būtum tokios bjaurios nuotaikos, kad jau geriau ne taip sveikai maitintis, bet būti linksmesniam. Jeigu norėčiau valgyti tik sveiką maistą, turėčiau pirkti tik tai, kas užauginta Lietuvoje, žiemai prisipirkti bulvių iš ūkininko, grietinę ir sviestą darytis pati ir pan. Tik tokiu atveju galima žinoti, ką valgai. Kadangi taip nėra, tai neverta vaidinti, kad neperki bulvių traškučių bei kolos ir jau esi sveikuolis.