Ledus keičia sušaldytas vanduo

Didesnius prioritetus Tėvynėje gaminamiems produktams teikiančius smagurius turime nuvilti - lietuviškų ledų netolimoje ateityje gali tekti paieškoti. Jie sėkmingai susiranda rinką Europoje ir net kituose kontinentuose, o Lietuvą okupuoja pigesni ir nevertingi ledai. Importuojamų ledų statistika ypač šoktelėjo aukštyn į ledų rinką atėjus vienu didžiausių pasaulyje save tituluojančiam gamintojui „Unilever“.

Vokiečius papirko naujove

Anot UAB „Vikeda“ (smaguriams ši įmonė geriau žinoma kaip „Dadu“ ledų gamintoja) generalinio direktorius Justo Ramanausko, viso maisto, ne tik ledų į Lietuvą importas yra labai smarkiai išaugęs. „Vartotojas žino ką perka, ar aukštesnės kokybės, bet brangesnį, ar pigesnį ir prastesnės kokybės produktą. Ledų gamintojai atrado Lietuvą, o mes atradome Vokietiją. Turime stiprias pozicijas Amerikoje, Anglijoje. Užsienyje siūlome 100 pavadinimų ledų, o Lietuvoje - 20-30 pavadinimų“, - sakė UAB „Vikeda“ vadovas. Anot J.Ramanausko, „Vikeda“ visus ledus gamina tik iš natūralaus rinktinio pieno. Šokolado, ir to ieškoma geriausio. Jeigu šie prioritetai ką nors sako smaguriams mūsų šalyje, kokybę vertinantiems vokiečiams - ne itin. Tai, kad ledai turi būti geros kokybės, pagaminti iš geriausių produktų, jiems savaime aišku.

Vokiečiai lietuviškus ledus vertina ne tik už tai. „Lietuviai garsėja konservatyvumu, jeigu ledai ne vafliniame kaušelyje, geriau nesiūlyk“, - juokauja vienos iš 4 didžiausių ledų gamintojų Lietuvoje UAB „Vikeda“ vadovas J.Ramanauskas. Lietuvių ledų valgytojų konservatyvumas gamintojams išėjo į naudą užsienyje, kur ledai kūgio formos vafliniame indelyje anksčiau nebuvo žinomi. Vokietijos rinkoje vyrauja keli gamintojai, valdantys stiprius prekės ženklus, o naujokai lietuviai pasiūlė produktus, kurių toje rinkoje anksčiau nebuvo.

Pienas ne visada pienas

„Lietuvoje per daug gamintojų, kad galėtume išgyventi“, - pripažino ir akcinės bendrovės „Klaipėdos pienas“ inžinierė technologė Virginija Vaitkuvienė. Daugiau kaip 15 tonų ledų per parą pagaminanti įmonė mūsų smaguriams pažįstama iš „Baltosios varnelės“ prekės ženklo. Anot V.Vaitkuvienės, daugiausia ledų bendrovė išveža į Latviją, Vokietiją, Angliją, Airiją, apie 60 proc. visų pagaminamų ledų lieka Lietuvoje. „Klaipėdos pieno“ atstovė neslėpė, kad įmonė yra išsikėlusi uždavinį eksportuoti ledų dar daugiau.

„Mūsų įmonė ledus gamina daugiau kaip 50 metų. Ir per tą laiką receptūra nepasikeitė. Gaminame tik iš natūralių produktų, dėl to mūsų produktai yra šiek tiek branges-ni“, - sakė inžinierė. Jos manymu, gerų ir pigių ledų negali būti. Pigūs yra tik tie, kurie gaminami iš pigesnių produktų, vandenyje ištirpintų pieno miltelių, kuris nesusigaudantiems pirkėjams pristatomas maskuojančiu pavadinimu „regeneruotas pienas“. Tie, kurie nesupranta, ką tai reiškia, taip ir pamano, kad jie iš pieno. Ir tik specialistai žino, jog vandenyje ištirpinti pieno milteliai - toli gražu ne tas pats. Tokiame piene nerasime nei vitaminų, nei maistingųjų medžiagų. Dar viena abra kadabra ledų mėgėjams yra hidrinti augaliniai riebalai. Hidrinti augaliniai riebalai dažniausiai būna ne aliejai, o sukietinti riebalai, kurie organizmui suteikia tik sotumo jausmą. O kur dar visa aibė simboliais pažymėtų priedų ir dažiklių.

Nori valgyti sveikai - skaityk etiketę

Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Antoninos Greičiuvienės, ant ledų etiketės turi būti pateikta informacija apie jų sudėtį. Ledų sudėtis rašoma mažėjančia sudedamųjų dalių seka. Renkantis ledus kavinėse, reikia atidžiau domėtis, iš ko jie pagaminti, ar juose nėra alkoholio. Alergiški žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pateiktą informaciją apie alergizuojančias medžiagas arba jų pėdsakus. A.Greičiuvienė sutiko, kad informacija ant ledų pakuotės pateikiama labai mažomis raidėmis. Anot jos, ši problema turėtų išsispręsti po 2014 m., Europai priėmus naują etikečių rašymo reglamentą.

„Pagal riebumą ledai skirstomi į grietininius, pieninius, vaisinius (šerbetus) ir plombyrą. Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai - ant jų etikečių paprastai rašoma „grietininiai ledai“, „pieniniai ledai“. Kitoms grupėms priklausančiuose leduose pieno riebalai ir baltymai gali būti pakeisti kitomis maistinėmis medžiagomis. Šerbetų grupei priklausančiuose leduose riebalų visai nėra. Plombyras - tai riebūs valgomieji ledai, tradiciškai gaminti iš riebios grietinėlės, tačiau dabar griežtų reikalavimų šiai rūšiai jau nėra, pieno riebalus vis dažniau pakeičia augaliniai aliejai ir riebalų mišiniai, todėl perkant plombyru vadinamus ledus, reikėtų žiūrėti jų sudėtį. Jei skoniui naudojami natūralūs produktai, džemai, sultys, uogos, vaisiai, etiketėse rašoma „braškiniai“, „avietiniai“ ar kt., o jei naudojami nenatūralūs, sintetiniai aromatai, tada žymima „braškių skonio“ ar „kivių skonio“, - komentavo A.Greičiuvienė.

Vartotojui lieka gintis sveiku protu

„Į ką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį perkant ledus kavinėse?“ - klausėme specialistės. A.Greičiuvienė siūlo pirmiausia įvertinti ledo spalvą. Jos manymu, dažai, ar jie būtų natūralūs, ar ne, turi būti dedami saikingai. Tačiau norint patraukti vartotojo dėmesį, ledai nuspalvinami kiek įmanoma ryškiau. „Užsisakant ledų neturėtų būti gėda teirautis, kokia yra ledų sudėtis, ar juose nėra alergenų, alkoholio. O pardavėjų pareiga suteikti informaciją. Jeigu pateiktų ledų spalva jums atrodo įtartina, turite teisę ledų atsisakyti“, - sakė A.Greičiuvienė. Ji ragina vartotojus apie pažeidimus pranešti nemokama Maisto ir veterinarijos tarnybos linija. Jei nusipirkote deformuotų ledų, juos taip pat galima grąžinti, pateikus kvitą atgauti pinigus, o apie tai informuoti maisto ir veterinarijos specialistus. „Formą praradę ledai rodo, kad jie buvo atšildyti, o paskui vėl sušaldyti. Paprastai tokių ledų po vieną nebūna“, - įsitikinusi specialistė.

Anot A.Greičiuvienės, vaikams reikėtų duoti pieninius, grietininius ledus, tuos ledus, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra pienas ir jo produktai. „Pagrindinė dalis rinkos yra pigių ledų, o pigūs ledai gaminami iš pigios žaliavos. Vengčiau ledų, kurių sudėtyje yra augalinių riebalų. Tokių ledų yra labai daug“, - svarstė specialistė. Anot jos, nėra geresnių ledų už tuos, kurie yra pagaminami iš ką tik pamelžto, perdirbto pieno. Kiekvienas gamintojas stengiasi pataikauti vartotojui ir gamina tai, kas perkama.

 „Šiemet buvo ketinimų įvežti ledus su romu, kurių sudėtyje yra iki 1 proc. alkoholio. Anksčiau buvo dedamos tik romo skonio kvapiosios medžiagos, o šiemet atsirado ir iššūkis. Negaliu pasakyti, ar tokių ledų atsirado rinkoje, uždrausti įvežti jų nėra teisinio pagrindo, mums lieka tik įspėti vartotoją, kad jis būtų budrus ir skaitytų, kokia yra ledų sudėtis“.