Tiesa, nors nerimui realaus pagrindo, panašu, kad dar nėra, džiugias nuotaikas kiek temdo baimė, jog dėl įvykių Ukrainoje gali sumažėti kurortų verslininkų itin mylimų turistų iš Rusijos srautai.
Tačiau esama ir džiugių tendencijų - artėjančią vasarą tikimasi sulaukti daugiau svečių iš Baltarusijos, panorusių šiemet savo tradicines atostogas Kryme iškeisti į poilsį Lietuvoje.
Rusai rezervacijų neatšaukinėja
Intensyviai oficialiai sezono pradžiai gegužės 16-18 d. besiruošianti Palanga artėjančią vasarą pasitiks su atsidariusiais keliais naujais viešbučiais, kempingu Nemirsetoje, įrengta koncertų sale kurhauze, SPA ir nauju sporto kompleksais. Taip pat netrukus ketinama baigti Jūratės g. ir grafų Tiškevičių rūmų, kur įsikūręs Gintaro muziejus, pastato fasado rekonstrukcijos darbus.
Beje, jau dabar, atšilus orams, į šalies vasaros sostinę gausiai traukia tiek lietuviai, tiek ir užsieniečiai. Palangos turizmo informacijos centro direktorės pavaduotojos Egidijos Smilingienės teigimu, kurorte šiemet jau lankėsi turistų ne tik iš Rusijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių, bet ir iš Japonijos ar Izraelio.
Vis dėlto artėjantis sezonas kurorto verslininkams ir kiek nerimastingas. Mat dėl neramumų Ukrainoje baiminamasi prarasti dalį rusų turistų. Tiesa, ženklų, kad šios baimės gali virsti realybe, kol kas nepastebima.
"Didelio sujudimo būta kovo mėnesį, pradėjus kristi rublio kursui. Tačiau rusai tada savo keliones stabdė visur, ne tik į Lietuvą, - sakė E. Smilingienė. - O dėl įvykių Ukrainoje šiemet gali ženkliai padaugėti turistų iš Baltarusijos, anksčiau atostogauti vykusių į Krymą. Jaučiame itin išaugusį šios kaimyninės šalies turizmo agentūrų susidomėjimą."
Palangos viešbučių bei restoranų asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė taip pat patvirtina, jog kol kas rusai masiškai anksčiau patvirtintų viešbučių rezervacijų neatšaukinėja.
"Kol kas šia tema esama tik daugiau spekuliacijų ir emocijų. Tačiau situaciją įdėmiai stebime ir, jei geopolitinė įtampa nenuslūgs, visko dar galime tikėtis, - sakė G. Kvedaravičienė. - Taip pat neaišku, kokią ekonominę įtaką ne tik rusams, bet ir ukrainiečiams, baltarusiams turės šie politiniai įvykiai. Mat gali nutikti taip, kad ateityje vidutines pajamas gaunantiems šių šalių piliečiams poilsis užsienyje, ne tik Lietuvoje, paprasčiausiai taps prabanga."
Svečių daugėja
Vasarai duris atverianti Neringa šiais metais taip pat nestokos naujienų, jubiliejų ir net rekordų. Gegužės 3 d. Nidoje pirmą kartą vyks Kuršių nerijos tradicijas atgaivinanti sieksianti šventė "Žiobrinės", birželio 7 d. sukaks 485 metai, kai remiantis Magdeburgo teise buvo patvirtinta Nidos smuklės privilegija. Dešimtąjį jubiliejų minės muzikos ir ekologijos festivalis "Nepaklusniųjų žemė", dvidešimtąjį - tarptautinis pleneras "Nidos ekspresija", šešiasdešimtąjį kartą vyks Kuršių marių regata.
Šią vasarą į gražiausią Baltijos pajūrio kurortą užsukę poilsiautojai taip pat išvys sutvarkytą Bardų skverą maestro Vytautui Kernagiui atminti, rekonstruotą Neringos istorijos muziejaus Žvejo etnografinę sodybą. Su nauja ekspozicija susipažinti kvies ir Thomo Manno memorialinis muziejus bei kt.
"Laukiame labai gero sezono bei tikimės, kad jis prasidės kiek anksčiau, nei įprastai. Šiemet esame parengę tikrai daug kultūrinių renginių, nes būtent kultūrinis turizmas yra "mūsų arkliukas". Svarbiausia, kad kuo ilgiau išsilaikytų geri orai. Jau dabar dėl šiltų orų daugėja svečių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio", - sakė Nidos kultūros ir informacijos centro "Agila" direktorė Neringa Gecevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad jau nuo balandžio į kurortą tradiciškai atvyksta nemažai vokiečių, prancūzų turistų grupių. Lietuviai į Neringą aktyviausiai ilsėtis vyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o štai rusai, dažniausiai Kaliningrado srities gyventojai, į Nidą važiuoja ištisus metus, nepaisydami oro.
"Tikrai nejaučiame sumažėjusio turistų iš Rusijos skaičiaus. Jie važiuoja net ir esant dabartinei politinei situacijai. Tikriausiai dėl tų pačių politinių priežasčių pastaruoju metu taip pat sulaukiame itin daug užklausų iš Baltarusijos", - teigė N. Gecevičiūtė.
Neringa oficialią vasaros sezono pradžią šiemet ketina paskelbti birželio 6-8 d.
Parengė "Gintaro maršrutą"
Išskirtinai rekordinis turizmo sezonas šiemet žadamas uostamiesčiui. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, planuojama, kad vien kruiziniai laivai į Klaipėdą užsuks 65 kartus, o jais gali atplaukti iki 50 tūkst. turistų.
"Sezonas išskirtinis tuo, kad beveik pusė į Klaipėdą šiais metais atplauksiančių laivų bus ilgesni nei 200 metrų, o toks laivas į miestą atgabena nuo 1,5 iki 3,5 tūkstančio žmonių", - pažymėjo R. Savickienė.
Numatoma, kad daugiau turistų nei pernai į Klaipėdą atvyks ir autobusais ar keltais. Vietos turizmo operatoriai bei viešbučių vadovai skaičiuoja, kad iš viso nuo gegužės 1 d. iki spalio 5 d. į Klaipėdą gali atvykti daugiau nei 90 tūkst. turistų. Be to, neaišku, kiek turistų dar turėtų atvežti Vilniaus, Kaliningrado srities ar Latvijos turizmo operatoriai.
Anot R. Savickienės, uostamiestis šiemet taip pat turistams ketina pasiūlyti naujienų. Viena jų - specialus "Gintaro maršrutas", į kurį įtrauktos visos su Lietuvos auksu susijusios bei mieste teikiamos paslaugos - nuo suvenyrų parduotuvių, galerijų iki specialių gintaro terapijos procedūrų.
Vasaros viduryje Klaipėdos svečiai jau galės aplankyti rekonstruotą burlaivį "Meridianas", šiemet uostamiestyje taip pat atidaryta Rezistencijos ir tremties ekspozicija buvusio sovietinio valstybės saugumo (KGB) Klaipėdos padalinio rūsyje, miesto senamiestyje duris atvėrė naujas gintaro muziejus. Lietuvos jūrų muziejus, kuriame šiuo metu vykdomi rekonstrukcijos darbai, duris lankytojams ketina atverti liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Delfinų pasirodymai vyks visą vasarą.
ANKSTYVAS SEZONAS? Dėl atšilusių orų pajūrio kurortai jau dabar sulaukia gausybės poilsiautojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Stasio Žumbio ("Vakaro žinios") nuotr.
Beje, gegužės pabaigoje turėtų startuoti ir naujas Klaipėdą su Juodkrante bei Nida sujungsiantis maršrutinis katamarano tipo laivas.
Nori daugiau paslaugų
Šalies kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat tikisi išskirtinio sezono.
"Pagal prognozes, šiemet turėtumėme pasiekti prieškrizinį lygį, kai kaimo turizmo sodybos sulaukdavo apie 290 tūkstančių svečių per metus, - sako Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. - Augimo tendencijos jau stebimos kelerius pastaruosius metus bei kaimo turizmo sodybose kasmet apsistoja 5-8 proc. daugiau poilsiautojų."
Poilsį prie ežero ar upės šalyje siūlo daugiau kaip 600 sodybų. Apie 90 procentų jų klientų - lietuviai. Iš užsieniečių poilsį prie Lietuvos ežerų ar upių dažniausiai renkasi lenkai, toliau seka rusai, treti - latviai. Anot L. Žabaliūno, ženklų, kad galimai šiemet mažėtų turistų iš Rusijos, taip pat kol kas nėra. Tačiau realias sezono tendencijas turėtų parodyti gegužės pradžia.
Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad pastaraisiais metais keičiasi tiek kaimo turizmą besirenkančių poilsiautojų poreikiai, tiek plečiasi sodybų siūlomų paslaugų spektras.
"Žmonės vis dažniau pageidauja įvairių ekskursijų, papildomų laisvalaikio praleidimo paslaugų, nori susipažinti su įvairiais amatais ar ko naujo išmokti", - sakė L. Žabaliūnas.
Kainos nekinta
Apgyvendinimo paslaugų interneto svetainės priejuros.lt vadovo Lauryno Šertvyčiaus teigimu, skirtingai nei pernai, šiemet nakvynės kainų didėjimo pajūrio kurortuose nestebima.
"Jei atsirastų turistų iš Rusijos deficitas, tai galbūt kainos kiek ir sumažėtų. Tačiau tokių tendencijų šiuo metu tikrai nėra, - sakė L. Šertvyčius. - Taip, svetainės lankytojų ar užklausų iš Rusijos mažėjimas jaučiamas - apie 20 proc. Tačiau beveik tiek pat išaugo portalo lankytojų iš Baltarusijos skaičius."
Jo teigimu, vasarą, liepos mėnesį, Palangoje ar jos apylinkėse vidutinį butą išsinuomoti norinti keturių asmenų šeima už naktį turės pakloti apie 200-300 litų. Ieškantiems paprastesnio būsto parai užtektų ir 100 litų. Panašių kainų esama ir Kuršių nerijoje.
"Iki šiol vyrauja nuomonė, jog apsistoti Neringoje yra labai brangu. Tačiau realybėje čia kainos panašios, kaip ir Palangoje. Taip, Nidoje gal kiek brangiau, bet Pervalkoje ar Preiloje galima rasti ir pigesnę nakvynę", - sakė L. Šertvyčius.
Jis pažymėjo, jog ekonomiškiausiu pajūrio kurortu ir toliau išlieka Šventoji. Pavyzdžiui, čia nakvynė paprastuose mediniuose nameliuose su bendrais tualetais gali atsieiti 15-20 litų žmogui.
Beje, pastaraisiais metais stebimos tendencijos, jog lietuviai vis dažniau savo vasaros poilsiui pasirenka ir Karklę bei Melnragę.
Atostogaus Lietuvoje
Šią vasarą atostogas Lietuvoje ketina praleisti daugiau nei pusė tėvynainių, rodo bendrovės "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" atlikto tyrimo duomenys. Savaitgaliais ir švenčių dienomis poilsį su nakvynėmis planuoja 47 proc. šalies gyventojų, iš kurių praktiškai visi, 95 proc., ketina ilsėtis Lietuvoje. Šalies kurortus savo vasaros atostogoms rinktis ketina ir dažnas savaitės ar ilgesnį poilsį planuojantis lietuvis. Palangoje per atostogas ketina lankytis 60 proc., Šventojoje - 32 proc., Neringoje - 14 proc. apklausos dalyvių. Įdomu tai, kad gyventojai geriau vertina tuos kurortus, kuriuose patys atostogauti neketina. Minėto tyrimo duomenimis, geriausios nuomonės esame apie Druskininkų kurortą. Jį gerai įvertino 86 proc. respondentų, o štai patys jame atostogauti ketino tik 6 proc. apklausos dalyvių. Daugiausiai balų šiam kurortui suteikė vyresnio amžiaus šalies gyventojai. Populiariausia pagal lankomumą Palanga geriausiųjų šalies kurortų sąraše liko tik ketvirta. Dešimtbalėje skalėje šis kurortas gavo 8,2 balo. Lyginant su 2012 m. vykdyta analogiška apklausa, Palanga 2014 m. įvertinta kiek geriau. Antroje geriausių kurortų sąrašo vietoje, respondentų nuomone, yra Neringa. Šį kurortą gerai įvertino 83 proc. respondentų. Neringą gerai vertina visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai. 2014 m. trečioje geriausių kurortų reitingo vietoje, kaip ir 2012 m., išliko Trakai. Prasčiau lietuviai vertina Birštoną, Anykščius, Zarasus ir Ignaliną.
Rašyti komentarą