Latvių "Stumbras" stumdo "Vikingą"

Latvių "Stumbras" stumdo "Vikingą"

Nusižiūrėję į sėkmingai plėtojamą konteinerinį traukinį "Vikingas", kursuojantį maršrutu Klaipėda-Odesa-Iljičiovskas, latviai perša lietuvių partneriams naujas galimybes ir siekia perimti Skandinavijos krovinių srautą.

Trijų valstybių - Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - geležinkelių bendrovių ir Klaipėdos bei Odesos uostų sumanytas traukinio "Vikingas" projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Europos Komisija pernai Vilniuje vykusiame pirmajame Europos ir Azijos transporto ministrų forume (ASEM) paskelbė "Vikingą" geriausiu, organizaciniu požiūriu, krovinių gabenimo projektu, rašo "Lietuvos žinios".

Netrukus, 2009 metų liepą, tarptautinėje vežimų rinkoje pasirodė latvių "Zubr" ("Stumbras"), siūlantis, kaip skelbiama, ekonomišką tarifą Baltarusijos ir Ukrainos krovinių siuntėjams. Latviai į partnerius įtraukė ir Estijos geležinkelius. Maršrutas pratęstas iki Talino, nors daugiausia krovinių gabenama tarp Minsko ir Rygos.

Mišrių vežimų traukinys nuo Juodosios jūros iki Minsko rieda ta pačia trasa kaip ir "Vikingas", paskui, lenkdamas Lietuvą, suka į Rygos uostą, o atskirti vagonai nukreipiami į Ventspilio ar Talino uostus.

Anksčiau teigta, jog "Zubr" nekonkuruos su "Vikingu", tik bus šio projekto tęsinys. Tačiau latvių požiūris pasikeitė pastebėjus, kad konteinerių srautas iš Ukrainos senka.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas nesistebi latvių veiksmais. "Vikingui" sekasi gerai, krovinių apyvarta nemažėja net ekonominės krizės sąlygomis. Rygos uoste konteinerių apyvarta taip pat sparčiai didėja, jis sėkmingai vejasi Klaipėdą. "Zubr" atrodė rimtas konkurentas nuo pat pradžių. Klaipėda ir Rygos uostas turi vieną užnugarį - varžomės dėl tų pačių Šiaurės Lietuvos, Baltarusijos, dalies Latvijos krovinių, nors latviškų prekių Klaipėdos uoste sulaukiama mažiau nei Latvijos uostuose - lietuviškų. Ukraina "Vikingu" beveik neveža krovinių. Baltarusija domisi "Zubr", nes gretima valstybė visada naudojosi kelių uostų korta: jai suteikiamos tuo geresnės sąlygos, kuo stipresnė uostų konkurencija", - aiškino A.Drungilas.

Varžovų noras nukrauti "Vikingą" Latvijoje pateisinamas lietuvių atsisakymu pratęsti maršrutą iki Talino. O tai, A.Drungilo žodžiais, netiesa: "Lietuva per derybas niekada neatsisakė pratęsti "Vikingo" naujomis jungtimis. Bet "Vikingas" - tai rinkos ženklas, rodantis, kad krovinių maršrutas yra Klaipėda-Odesa. Nereikia išradinėti dviračio. Jeigu konteineriai lenkia Lietuvą - tai nebe "Vikingas".

"Vikingo" konteinerių apyvarta kasmet didėjo nuo 15 tūkst. TEU 2003 metais iki 40 tūkst. TEU 2007-aisiais. 2008 metais apyvarta buvo šiek tiek smukusi, bet 2009-aisiais "Vikingu" vėl gabenta 39,5 tūkst. TEU.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder