Laivybos sektorius pasiekė dugną

Ekspertai prognozavo, kad po 2008 metais prasidėjusios ekonomikos krizės prekybinė laivyba ims atsigauti ne anksčiau kaip 2015 metais. Dar pernai būta laivybos įmonių bankrotų ir pasaulyje, ir Baltijos regione. Bankrutavus AB Lietuvos jūrų laivininkystei parduoti 5 paskutiniai šios bendrovės laivai.

Klaipėdos universiteto užsakytas ir uostamiesčio laivininkų 2013 metais pastatytas mokslinis laivas „Mintis“ buvo Lietuvos jūrinio sektoriaus prošvaistė, bet netrukus ją užgožė Lietuvos jūrų laivininkystės likvidavimas.

Į Lietuvos jūrų laivų registrą, 2017 metų balandžio 1 dienos skaičiavimais, įrašyti 98 prekybiniai, žvejybiniai ir specializuoti laivai. Tuo pat metu pernai jų buvo 105. Šiemet šis sąrašas sutrumpėjo 3 mažaisiais specializuotais uosto laivais, o didžiųjų skaičius nuo praėjusio rudens nepakito – jų liko 38.

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, 2016 metais kai kurie laivai išregistruoti pasikeitus savininkui (parduoti užsienio valstybių juridiniams asmenims) arba nutraukus jų nuomos be įgulos sutartį. Šiemet išregistruotas vienas jūrų laivas. Jis bus supjaustytas į metalo laužą. 2016-aisiais įregistruoti du jūrų laivai, 2017 metais – vienas.

Pavyzdį rodo Danija

Europos jūrinę visuomenę šiemet pradžiuginusi žinia, kad trys pensijų fondai nusprendė investuoti į laivybą, pasklido iš Danijos. Tai buvo kaip jūrinio verslo pavasario pranašas.

Trys danų pensiniai fondai – „Pernsion Denmark“, „Danica“ ir „Navigare Capitale Partners“ – kovo pradžioje išplatino pranešimą, jog steigia naują 300 mln. JAV dolerių fondą „Maritime Investment Fund I“, skirtą laivams pirkti, nuomoti ir parduoti. Plane numatyta, kad skaidant riziką finansai bus nukreipiami keliomis kryptimis: į sausų krovinių gabenimą, konteinerinę laivybą, energetikos objektų jūroje įrenginius, vėjo jėgainių priežiūros laivus, tanklaivius ir jų valdymo operacijas.

Šie trys investuotojai kviečia prisidėti ir kitas institucijas bei plėsti „laivų portfelį“. „Tai labai pozityvu Danijos laivybai, „Mėlynajai Danijai“ (Blue Danmark)“ , – tvirtina fondo atstovas Henrikas Ramskovas. Kitas partneris jam antrina, kad stipri ir patyrusi valdytojų komanda, patraukli kaina perkant naujus ir naudotus laivus yra pagrindinė priežastis, padėjusi nuspręsti investuoti į jūrų verslą. Manoma, jog tai bus gera socialinių mokesčių investicija. Į Lietuvos jūrų laivų registrą įrašyti 98 prekybiniai, žvejybiniai ir specializuoti laivai.

Pensinius fondus nukreipti šalies gyventojų pinigus į jūrinę plėtrą paskatino Danijos vyriausybės 2012 metais patvirtinta programa Blue Danmark. Plačiai reklamuojamu valstybės jūriniu klasteriu siekiama stiprinti tarptautinį valstybės identitetą ir populiarinti visuomenėje laivybos naudą. Danijos jūrų sektorius sukuria ketvirtadalį šalies eksporto. Jame dirba 110 tūkst. žmonių (4 proc. gyventojų), o laivų savininkai valdo per 650 laivų.

Naujų verslo lūkesčių kyla ir klaipėdiečiams, nes danų verslas daro didelę įtaką mūsų valstybės jūrinei veiklai. Kompanijos DFDS linijiniai keltai, priskirti įmonei Lietuvoje „DFDS Seaways“, kasdien plaukia iš Klaipėdos į kitus uostus, o prekybiniai laivai, įskaitant konteinerių laivybos milžiną „Maersk“, užsuka nuolat ir uoste moka rinkliavas. Jei Europos statyklos gautų naujų užsakymų, Klaipėdos laivininkai taip pat įgytų erdvės stiprinti verslą.

Lietuva menkai rūpinasi

Lietuvos laivų savininkų asociacija, likvidavus Lietuvos jūrų laivininkystę, turi 5 tikrus ir 2 asocijuotus narius, valdančius maždaug 30 su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų ir dar iki 20 įrašytų ne į ES registrus. Asociacijos vykdomasis direktorius G. Kutka mano, kad mūsų šalies laivybos sektorius atsidūręs dugne, ir neaišku, kada nuo jo atsispirs.

Pagrindinė Lietuvos vėliavos nešėja, kol tai ekonomiškai naudinga, yra danų kapitalo įmonė „DFDS Seaways“, įregistravusi Klaipėdos uoste 8 keltus. „Jeigu DFDS šiemet Klaipėdoje įregistruotų dar 2 keltus, kaip planuoja, mes pagal tonažą pakeltume nacionalinį svorį“, – viliasi G. Kutka. Pasak jo, sparčiausiai laivybos verslą plečia bendrovė „Baltnautic shipping“, šiuo metu turinti 18 nedidelio tonažo laivų, priskiriamų tipui „upė-jūra“. Tačiau tik trečdalis jų plaukioja su Lietuvos vėliava, nes kompanija aktyvina veiklą Amerikos rinkoje. Atlante žvejojančios „Baltlantos“ laivai, kurių įmonė turi 5, migruoja tarp registrų. Pastaruoju metu su Lietuvos vėliava plaukiojo 3 iš jų. „Limarko“ laivininkystės kompanijos visi 6 laivai registruoti Lietuvoje.

„Laivų tonažo rinkoje vis dar per daug, bet kilimas kada nors turi prasidėti. Didžiosios laivininkystės įmonės plečiasi, mažosios – traukiasi. Mūsų asociacijos nariai dirba stabiliai, tačiau apie naujus laivus ir pirkimus niekas nekalba. Rūpesčių nemažėja, nes neišspręstas tonažo mokesčio pratęsimo klausimas, kurį keliame nuo 2014 metų, jūrininkų apmokestinimas nuliniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir kiti dalykai. Kitos valstybės skiria didžiulius pinigus laivybai, vyksta konkurencija dėl vėliavų. Lietuva taip pat galėtų nustatyti jūrininkams mokesčių ribas“, – apie valstybės pagalbą kalba G. Kutka.

Jo žiniomis, Lietuvoje priskaičiuojama 12 tūkst. jūrinius diplomus turinčių darbingo amžiaus žmonių, bet pagal patvirtintus dokumentus jūrininkais dirba 5–6 tūkstančiai. Nėra statistikos, kiek Lietuvos jūrininkų moka mokesčius užsienyje, tačiau G. Kutka sako girdėjęs, kad nemažai jų yra tapę Latvijos rezidentais būtent dėl mažesnių mokesčių. Praėjusį rudenį Susisiekimo ministerijoje aptariant sektoriaus padėtį laivų savininkai siūlė atlikti laivybos studiją. Ji dar net nepradėta rengti.