Laivų statytojai nenori gadinti Uosto direkcijos rodiklių

Nuosavo kapitalo grąžos rodiklis (ROE) yra skirtas matuoti, kokį pelną įmonė uždirba palyginti su jos nuosavu kapitalu. Nuosavybės grąža apskaičiuojama, kaip grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Kuo rodiklis aukštesnis, tuo geriau, nes toks verslas turi palankesnes plėtros perspektyvas.

Neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje aptartas kapitalo grąžos rodiklio investuojant ne į jūrų krovos kompanijas klausimas. Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidento Arnoldo Šileikos teigimu, laivų statytojai ir remontininkai ROE atžvilgiu daro neigiamą įtaką Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rodikliams. Pasak uostininkų, ROE Klaipėdos uoste buvo patvirtintas pagal vieno Talino uosto terminalo pavyzdį ir jį būtina keisti. Uostas nėra vien tik krovos aikštelė.

Beje, AB "Smiltynės perkėla" irgi neoperuoja didžiuliu pelnu. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, dėl šios bendrovės sprendimas jau rastas - ROE bus didinamas. A. Vaitkus sutinka su tuo, kad direkcijos investicijos neturi būti komercializuotos.

Remontuotis laivai plaukia rečiau

Žinia, laivų statybos ir remonto įmonės negeneruoja tokių pajamų kaip krovos kompanijos, tačiau jos sukuria labai daug darbo vietų, duoda kitokios naudos miestui ir valstybei. Sakoma, kad Klaipėdos miestas po karo išgyveno tik todėl, kad jame atsirado laivų remontas. AB Vakarų laivų gamykla yra viena didžiausių darbdavių Vakarų Lietuvoje. Mažesnės šios srities įmonės turi galimybę steigtis vien todėl, kad ji yra.

Kapitalo grąža atsispindi Uosto direkcijos pajamose, kurias sudaro uosto rinkliavos ir žemės nuoma. Į laivų remonto įmones dėl remonto laivai atplaukia kur kas rečiau. Todėl tos įmonės duoda Uosto direkcijai kur kas mažiau rinkliavų nei krovos kompanijos.

[CITATA]

Krovinius gabenantis laivas uoste vidutiniškai stovi, tarkime, 2-3 dienas, o laivų remonto įmonėje mažiausiai 2-3 savaites. Uosto direkcija gauna rinkliavą tada, kai laivas įplaukia. O jau už jo stovėjimą laivų remonto įmonėje prie krantinės, galima sakyti, beveik nemokama, todėl susidaro nemažas skirtumas. Tačiau laivų statybos ir remonto verslo Priekulėje neišvystysi, jam reikalingas uostas.

Pasak profesoriaus Vytauto Paulausko, vis dėlto jeigu vertinsime bendrą pajamų krepšelį, kiek jis mokesčių pavidalu duoda miestui, šaliai ir t. t., tai jis yra gerokai didesnis. Sakoma, kad 1 000 eurų šioje srityje valdžiai duoda 384 eurus.

Raštai poveikio nepadarė

Dėl ROE keitimo parašytas ne vienas raštas tiek Ūkio ministerijai, tiek Susisiekimo ministerijai. Pastaroji palaiko šią iniciatyvą, o pirmoji žada tą rodiklį peržiūrėti, tačiau iki šiol taip nieko ir neįvyko.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko manymu, dėl ROE reikia kreiptis į Vyriausybę, kuri tą dydį ir nustatė. Anot jo, nustatytas neteisingas indeksas. Susisiekimo ministerija turėtų palaikyti Uosto direkciją, tačiau jis įžvelgia jos baimę. Jos sprendimai priimami koridoriuose, nediskutuojant su verslu.

Susisiekimo ministerijos atstovas, dalyvavęs minėtos tarybos posėdyje, mano, kad galbūt ministras ir palaikys tą dalyką, tačiau iniciatyvos turi imtis Uosto direkcija. Ji turi kreiptis į ministeriją dar kartą ir pateikti visus argumentus, tada ministerija kreipsis į Vyriausybę.

Tarybos posėdyje kalbėta ir apie tai, kad šiuo klausimu bendrą nuomonę kartu turėtų pareikšti uostas, miestas ir asocijuotos struktūros. Uosto tarybos narys Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pažadėjo pakalbėti su Klaipėdos regiono savivaldybių merais, galbūt galima organizuoti kreipimąsi regiono vardu.

"Mano supratimu, prašymo teikimas be papildomų namų darbų nieko neduoda. Reikia įrodyti, kad turi būti taip, o ne kitaip. Siūlau pasinaudoti jau turima parengta studija apie Klaipėdos uosto reikšmę miestui, regionui ir Lietuvai. Toje studijoje kaip tik suskaičiuoti visi rodikliai, kurie yra labai svarbūs. Galima ją dar šiek tiek atnaujinti. Norint pakeisti ROE situaciją, reikia pateikti ministerijai ką nors panašaus, tada būsime ne prašytojai, o proceso dalyviai", - mano V. Paulauskas.

Taryba nutarė dar kartą kreiptis į Susisiekimo ministeriją.