Kūrybiški inžinieriai Darbo biržos klientais netaps

Aukso vertės specialistais vadinami elektros inžinieriai laukiami praktiškai visose uostamiesčio gamybinėse įmonėse - darbdaviai kone rikiuojasi prie universiteto durų laukdami jaunų inžinierių pamainos. Jie pasiryžę ne tik mokėti aukštesnį nei vidutinis atlyginimą, bet ir suteikti erdvę savo sumanymams įgyvendinti.

Netrūksta kūrybos

Vienas iš tokių sėkmingų darbuotojų - elektros inžinieriumi AB "Klaipėdos baldai" dirbantis Remigijus Petroška. Jaunas vyras savo karjerą įmonėje pradėjo būdamas studentu. Bendrovėje jis dirbo pakuotoju, vėliau - operatoriumi, šaltkalviu ir buvo pastebėtas savo viršininkų. Vos baigusiam elektros inžinerijos mokslus Klaipėdos universitete (KU) jam buvo pasiūlyta elektriko darbo vieta, o po kelerių metų vyras pradėjo vadovauti inžinierių brigadai, kuriančiai bendrovės procesus optimizuojančius robotus.

"Atėjau visiškai žalias ir mažai suprasdamas čia esančią įrangą. Po truputį įsivažiavau, pradėjau domėtis automatika, programavimu. Vėliau tapau atsakingas už visą elektros ūkį, buvo pasiūlyta vadovauti komandai ir to negalėjau atsisakyti. Visada norėjau tokio darbo, kadangi kasdien susiduriame su naujovėmis, realizuojame savo idėjas, o vadovai neatsisako įgyvendinti mūsų sumanymų", - pasakojo R. Petroška.

Jo komandoje dirbantys projektų vykdytojai Valdas Gedvilas ir Arvydas Kraftas šiuo metu testuoja "Klaipėdos baldų" procesus padedančius optimizuoti robotus - didžiules mechanines rankas, kurios "išmokomos" žmonėms nuobodžių ir monotoniškų darbų.

Įspūdingą mašiną kuriantis A. Kraftas taip pat baigė elektros inžinerijos studijas KU, tačiau iki tol "Klaipėdos balduose" dvi vasaras dirbo laikinus darbus.

"Baigęs mokslus buvau pakviestas ir pradėjau dirbti. Pusantrų metų dirbau elektriku, o šiemet perėjau į projektų vykdytojus, - pasakojo A. Kraftas. - Šiame darbe svarbiausia nebijoti bandyti - reta bendrovė tai leidžia."

Kartu besidarbuojantis V. Gedvilas prieš keliolika metų įgijo baldžiaus profesiją, įsidarbino "Klaipėdos balduose", kur karjerą pradėjo būdamas paprastu darbininku. Vėliau jis pramoko šaltkalvystės, galiausiai pradėjo konstruoti robotus.

"Čia realizuojame savo idėjas - tam turime patalpas, užduotis, patys savarankiškai gaminame mechaninę, elektrinę robotų dalį. Tai nemonotoniškas, šiek tiek kūrybinis darbas, nes reikia išmąstyti, kaip veiks mašina, ją sukonstruoti", - sakė V. Gedvilas.

Energetikos inžinerijos mokslus KU vis dar kremtantis Mantas Vozbutas yra vienas iš robotus gaminančios komandos narių.

"Daug kam atrodo, kad neįmanoma sykiu dirbti ir studijuoti, tačiau čia tam yra suteikiamos puikios sąlygos. Be to, visos idėjos ir fantazijos gamyboje gali virsti realybėje - kas būtų pagalvojęs, kad robotas, skirtas suvirinimui, sėkmingai gali dirbti medienos pramonėje?" - šypteli M. Vozbutas.

Įmonės laukia už durų

KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Jolanta Janutėnienė taip pat neslepia, jog studentų, studijuojančių inžinerinės krypties mokslus, nuolat mažėja. Tai lemia ne tik prastėjanti demografinė padėtis, bet turbūt ir inžinerinio darbo specifika.

"Norintys studijuoti inžinerinius mokslus turi tam turėti polinkį ir bent šiek tiek domėtis technika. Yra sudarytas įspūdis, kad šios studijos yra sunkios, tačiau nemanau, kad jos yra žymiai sunkesnės nei teisė, medicina ar politikos mokslai, kur yra daug mintinio mokymosi. Inžinerijos studijoms daugiau reikalingas loginis mąstymas, tikslieji mokslai", - pažymi profesorė.

Šiuo metu katedroje galima rinktis iš keturių tradicinių inžinerijos mokslų krypčių: mechanikos inžinerijos, elektros inžinerijos, chemijos inžinerijos bei aplinkos inžinerijos. Šiais mokslo metais studijų programų trukmė pakeista nuo 4 iki 3,5 metų, galvojama apie naujų specializacijų atsiradimą.

"Galime pasidžiaugti, jog pastaraisiais metais kone visi mokslus baigę studentai dirba šioje srityje, nes poreikis yra didžiulis. Pavyzdžiui, seniau patiems reikėdavo įmonių prašyti priimti studentus praktikos, o dabar įmonės pačios kviečia, kartais net nebeturime pasiūlyti studentų", - atskleidžia J. Janutėnienė.

Siūlo geras sąlygas...

"Klaipėdos baldų" direktorius Vidas Mišeikis sako, jog įmonė visada laukia elektros inžinieriais norinčių dirbti žmonių.

"Šneku apie jaunus ir pažangius specialistus, kurie nebijo inovacijų ir priima iššūkius. Pavyzdžiui, mūsų pačių kuriamus robotus gamina Lietuvos aukštųjų mokyklų paruošti specialistai. Nors žmonės neretai ateina su minimaliais pagrindais ir praktinių įgūdžių stoka, 3 mėnesius jie mokosi pas mus ir tampa komandos dalimi", - sako vadovas.

Uostamiesčio įmonėms, taip pat ir "Klaipėdos baldams", inžinierius prisivilioti nėra lengva, nes jų paprasčiausiai trūksta. Nepadeda net tai, kad jauni specialistai čia priimami be patirties, gauna aukštesnį nei Lietuvos ar uostamiesčio vidurkis atlyginimą bei puikias darbo sąlygas - galimybę naudotis poilsio patalpomis, valgyti visą parą veikiančioje valgykloje, laisvalaikį leisti sportuojant bendrovės sporto salėje ar dalyvaujant "Klaipėdos baldų" ar SBA koncerno organizuojamuose renginiuose.

"Žinoma, rasti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių turintį specialistą yra sunku. Jų tiesiog nėra. Galbūt nesusiformavo profesinio parengimo praktika, nes kitose šalyse automatizacijos procesas praeityje buvo kur kas aukštesnis", - pažymi V. Mišeikis.

Vienas iš bendrovės išskirtinumų - jų pačių darbuotojų kuriami sprendimai, kurie leidžia nepirkti brangių ir lėtai prižiūrimų užsienietiškų mašinų, o gaminti ir taisyti jas čia pat.

"Vienur gali sėdėti ir fantazuoti, o mes savo inžinieriams siūlome kūrybines darbo vietas. Jei esi inžinerinio mąstymo ir kūrybingas, mes suteikiame sąlygas įgyvendinti net beprotiškiausias idėjas siekiant pagerint bendrovės procesus. Turbūt tai lėmė, jog techninio aptarnavimo tarnyboje dirba per 50 daugiausiai jaunų ir veržlių žmonių", - sako V. Mišeikis.

...ir stipendijas

Bendrovėje šiuo metu vyksta ne viena programa jauniems specialistams pritraukti. Nemažai dėmesio sutelkiama į praktikos atėjusius atlikti jaunuolius - dažnas sulaukia pasiūlymo likti ir kilti karjeros laiptais. Dirbti norintiems studentams sudaromos sąlygos derinti mokslus ir darbą.

Be to, šiemet įmonė planuoja pradėti naują programą ir skirti ilgalaikes stipendijas inžinerinės krypties specialybes pasirinkusių darbuotojų vaikams.

"Jei vaikas laimės stipendiją, mes jam iškart po mokslų garantuosime darbo vietą "Klaipėdos balduose", - pabrėžė V. Mišeikis.

Taip pat specialistai kviečiami padirbėti SBA koncerno įmonėse 6 mėn. trunkančioje stažuotojų programoje. Inžinerijos ar panašios krypties mokslus baigę asmenys gali dalyvauti programoje, kurią baigus įmanoma tapti aukšto lygio gamybinio sektoriaus vadovu. Per pusmetį stažuotojai - tiek jau dirbę SBA koncerno įmonėse, tiek atėję iš kitų bendrovių - apmokomi įvairių lygių vadovų, jiems rengiami psichologijos, bendrųjų vadovavimo kompetencijų ir kitokie kursai. Absoliuti dauguma stažuotojų po to lieka dirbti koncerno įmonėse.

"Į tokią vieno asmens stažuotės programą bendrovė investuoja apie 9000 eurų, tiek, kiek kainuotų 2 studijų metai aukštojoje mokykloje. Šią programą tęsime ir šiemet, nes jaučiame didžiulį poreikį, o įstoti į analogiškas specialybes nemokamai gali ne visi", - pasakojo "Klaipėdos baldų" vadovas.

Iškreiptas įvaizdis

Gintaras VILDA, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos "Linpra" direktorius

Jaunimas inžinerinių mokslų nesirenka dėl kelių priežasčių. Tai susiję su švietimo sistemos pertvarka, kai atsirado profiliavimas ir mokiniai galėjo atsisakyti tiksliųjų mokslų. Buvo klaidingai teigta, kad jų nereikės renkantis socialinius mokslus. Deja, visi nuėjo lengvuoju keliu ir dabar darbo rinkoje, baigus socialinius mokslus, vyrauja milžiniška konkurencija. Tačiau mūsų inžinerinės įmonės labai sustiprėjo. Remiamos valstybinės paramos ar pačios investavusios į plėtrą dabar jos eksportuoja greitai pagaminamą, kokybišką ir nebrangią produkciją, tad natūralu, kad inžinierių specialistų poreikis itin išaugo.
Antroji priežastis yra silpna ir epizodiškai veikianti profesinio orientavimo sistema. Ji patikėta Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kurio veikla daugiausia vykdoma per ES projektus, o tai reiškia, kad pati sistema nekuriama. Tokie projektai paliečia tik dalį mokinių. Vaikams vis dar sakoma, kad pasirinkus inžinerinę profesiją jie vaikščios tepaluoti. To jau seniai nebėra, kadangi daugelis įmonių yra modernios, o jų įrenginiai mažai kuo skiriasi nuo darbo vietos prie kompiuterio biure.