Kuras brangiausias ne dėl mokesčių

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas surengė klausymus dėl degalų kainų, o Finansų ministerija atliko pastarųjų stebėseną. Nustatyta, kad, kritus degalų didmeninėms kainoms, mažmeninės iš Baltijos regiono lėčiausiai ir mažiausiai krenta Lietuvoje. Mažmenininkai, anksčiau dėl brangimo kaltinę „Orlen Lietuva“, dabar jau turi pripažinti, kad ir degalinės - ne labdaros organizacijos, jog net ir esant objektyvioms priežastims pigintų degalus. O klausymai taip ir liko klausymais, kaip stebėsena kol kas liko stebėsena.

Lietuvoje „pamiršo“ atpigti

Atlikdama degalų kainų stebėseną, Finansų ministerija analizavo padėtį Lietuvos didmeninėje ir mažmeninėje rinkose bei kaimynių ES šalių, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“, mažmeninėse rinkose. Taip ji reagavo į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto net dvi savaites rengtus klausymus, kurių metu svarstyta, kaip sumažinti degalų kainas Lietuvoje.

Finansų ministerija nustatė, kad nuo balandžio pradžios (14-os savaitės) ši naftos perdirbimo įmonė mažino didmenines degalų kainas, tačiau mažmeninių rinkų reakcija skirtingose šalyse buvo skirtinga - Estijoje ir Latvijoje kainos pradėjo mažėti netrukus, tuo tarpu Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos iki pat praėjusios savaitės nesikeitė.

Pavyzdžiui, didmeninė A95 benzino kaina balandžio pradžioje Lietuvoje buvo 4,81 lito, o mažmeninė - 5,04-5,07 lito. Didmeninei šiuo metu nukritus iki 4,48 lito, mažmeninė šią savaitę smuktelėjo vos 8-13 centų, palyginti su piku.

Mokesčiai niekuo dėti

Europos Komisijos Finansų ministerijai pateiktais duomenimis, dyzelino kaina Lietuvos degalinėse buvo tik vienu centu už litrą mažesnė nei Estijoje, nors dyzelinas mūsų šalyje apmokestinamas 29 centais už litrą mažiau nei Estijoje. A95 markės benzinas pastarojoje pigesnis 25 centais už litrą, nors dėl mokesčių įtakos kaina turėtų skirtis apie 12 centų už litrą.

Nustatyta, kad dyzelino kaina be mokesčių Lietuvoje 28 centais didesnė nei Estijoje, 17 nei Latvijoje, 8 nei Lenkijoje, o benzinas, atmetus mokesčius, pas mus kainuoja tiek pat kiek Latvijoje, tačiau yra 13 centų brangesnis nei Estijoje ir 9 centais brangesnis nei Lenkijoje. Tuo tarpu iki atliktos stebėsenos degalinių atstovai tvirtino, kad pas mus kainos aukščiausios būtent dėl mokesčių. Tiesa, ir atskleidus tiesą jie kartoja tą patį.

Rado pasiteisinimą

„Pavyzdžiui, Estijoje kuras pigesnis, nes ten nereikalaujama į kurą maišyti biopriedų, kuriems lengvatos Lietuvoje panaikintos“, - tikino Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. Tai yra tiesa, tačiau Lietuvoje kuras ir be mokesčių yra brangesnis.

L.Vosylius randa pasiteisinimą ir dėl to, kodėl, kritus didmeninėms kainoms, Lietuvoje mažmeninės mažėja lėčiausiai, nors pas mus, kaip ir aplinkinėse šalyse, tiekėjas yra tas pats - „Orlen Lietuva“.

„Yra konkurencinė aplinka ir šalys kainas nusistato skirtingai. Būna, kad, pavyzdžiui, Latvija jas pakelia, o Lietuva - ne. Tai, kad skirtingose valstybėse kainos yra skirtingos, yra labai teigiamas dalykas ES kontekste, nes tai parodo, kad nėra kartelinių susitarimų tarp skirtingų valstybių degalinių tinklų. Juk būtų labai keista, jei vienu metu visur tuo pačiu metu kainos kristų ir kiltų. Be to, kai kovo-balandžio mėnesiais „Orlen Lietuva“ kainas buvo pakėlusi, mažmeninėje prekyboje jos nekilo - vartotojai to nepastebėjo. O dabar mes turime atsargų, kurias supirkome aukštomis kainomis. Neužmirškite, kad degalinės nėra labdaros organizacijos. Kodėl jos turėtų pardavinėti pigiau, nei įsigijo? Vien tik tam, kad vartotojams įtiktų? Tai yra pelno siekiančios įmonės“, - priminė L.Vosylius.

Apsiribojo informacijos surinkimu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas pripažįsta, kad tiek komiteto klausymai, tiek Finansų ministerijos atlikta stebėsena tėra „pliusiuko užsidėjimas“, nes po šitų veiksmų daugiau jokių taip ir nesiimta, išskyrus tai, kad keli Seimo nariai yra pateikę projektą, siūlantį mažinti akcizus. Komitetas iki šiol nesugebėjo suformuluoti net savo pasiūlymų Vyriausybei, o jo pirmininkas Kęstutis Glaveckas „Respublikai“ nenorėjo paaiškinti to priežasčių, pasiteisindamas, kad neturi laiko.

V.Galvono teigimu, pas mus kainų aukštumą lemia didesni nei kitur mokesčiai. O kad ir be mokesčių kainos aukštesnės, kalta dominuojanti „Orlen Lietuva“ padėtis bei mažmenininkų apetitas.

„Jei būtų konkurencija naftos gamyklai, situacija būtų kitokia, nes ji konkurencijos labai bijo. Štai kai „Lukoil“ įsivežė 5 tūkst. tonų kuro su tanklaiviu, iš karto „Orlen“ visoms degalinėms buvo duotas nurodymas dirbtinai dempinguoti kainas. Aišku, tai, kad, atpigus degalams didmeninėje rinkoje, mažmeninėje jos beveik nepigo, rodo, kad iš to ir degalinės bando pasišildyti“, - dėstė V.Galvonas.

Tuo tarpu Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas įsitikinęs, kad degalų kaina mažėtų, jei jų pardavėjams būtų leista didesnę dalį kuro rezervų laikyti užsienyje.

Degalinių savininkai siūlo ir dar vieną kelią - akcizų degalams sumažinimą, tačiau Finansų ministerija tvirtina, kad dėl to vartotojams kainos beveik nemažės, nes naudą, kilstelėdami savo pelno maržą, pasiims pardavėjai.