Kur lygūs laukai - po 5 000 litų už hektarą

Tuo metu dabar dirbamos žemės hektaras, ekonominio pakilimo laikotarpiu kainavęs vidutiniškai 7-8 tūkst. litų, yra atpigęs iki 4-6 tūkst. už hektarą.

Prašys pratęsti apribojimus

Žemės ūkio ministerija baigia derinti prašymą Europos Komisijai leisti pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu toliau būtų draudžiama užsieniečiams patiems įsigyti žemės Lietuvoje, dar trejiems metams.

Anot žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo, Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sąlygose buvo įrašytas punktas, kad "jeigu yra pagrindo manyti, jog, pasibaigus pereinamajam periodui, atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties rinkai", tada Lietuvos prašymu Europos Komisija gali pratęsti šį laikotarpį dar trejiems metams.

E. Raugalo teigimu, labai akivaizdus Lietuvos motyvas - mūsų ūkininkai, palyginti su ES senbuviais, gauna labai nedideles išmokas ir jų pajamos yra mažos. Todėl konkurencinėje kovoje, pirkdami žemę, jie iš karto atsidurtų nepalankiose sąlygose.

Edvardas RAUGALAS, žemės ūkio viceministras

"Mažesniems ūkininkams mūsų žemė ir dabar yra gana brangi, o, tarkim, olandui, kurio šalyje žemės hektaras kainuoja daugiau kaip 30 tūkstančių eurų, mūsų kainos yra juokingos", - sako viceministras.

Dar vienas Lietuvos argumentas - labai smulkūs ūkiai (apie 50 proc. ūkių yra iki 5 ha). Tad, anot E. Raugalo, tie, kuriems iš tikrųjų reikia prisipirkti žemės, yra smulkieji ūkininkai, o žemės įpirkti jiems yra tikrai sunku. Juolab kad bankai žemei pirkti paskolų suteikti nelinkę ir jos kaip užstato priimti nenori.

Prašymus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (laisvos žemės yra apie pusę milijono ha) yra pateikę 20 000 asmenų - jie nupirktų apie 368 000 ha.

"Jei paleisime žemę laisvai, nežinome, ar bus patenkinti 20 tūkstančių mūsų piliečių prašymų", - tai, anot E. Raugalo, dar vienas Lietuvos argumentas.

O svarbiausia, Lietuvoje dar nėra baigta žemės reforma - gali atsitikti taip, kad nebebus ką grąžinti piliečiams ir šie gali kreiptis į teismą.

"Antra vertus, jei pratęsime tuos trejus metus, o kas toliau?" - klausia E. Raugalas.

Viceministro manymu, jei Lietuvai pavyktų išsiderėti dar trejus metus, yra sutarta peržiūrėti visą įstatyminę kaimyninių šalių bazę, kaip jos saugo savo rinką, ir įsidėti tam tikrus saugiklius, reguliuojančius žemės pirkimą-pardavimą.

"Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse šiaip sau žemės nenupirksi, jei aplinkiniai, vietos bendruomenė pasakys nenorinti, kad investuotojas čia ateitų, nes liaudies balsas yra svarbus", - pateikė pavyzdį E. Raugalas.

Parduoti gali tik mirštantis

"Situacija visiškai prasta - kaina nusmukusi 2000-3000 litų už hektarą, tai kas gali parduoti? Tik mirštantis", - sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovė Antanina Venckūnienė.

Anot jos, mūsiškiai žemės pirkti negali, nes neturi pinigų, o bankai neduoda paskolų. Žemė dabar nelaikoma turtu ir užstatu neimama.

"Ekspertai sako, kad Lietuvai atsigauti reikia dar septynerių metų, o dabar perpirkėjai tiesiog spaudžia žmones, moka po 2000- 2500 litų už hektarą, kad tik šie greičiau pasirašytų pardavimo dokumentus. Žmogus, kuris neturi galimybių žemės išnuomoti, sutinka su tuo, nes jis nebegali išgyventi. Daug žmonių atgavo žemę, bet negavo jokios paramos. Juos išleido plikus į dilgėles", - tokią situaciją piešia A. Venckūnienė.

Sąjungos vadovė mano, kad kitąmet leisti laisvai pirkti žemę užsieniečiams yra labai pavojinga, ir perspėja, kad užsieniečių statytiniai jau dabar skelbiasi visuose laikraščiuose superkantys po 200 ha žemės.

Kainos Vakarų nepasieks

"Visiems vieša paslaptis, kad užsieniečiai per tarpininkus ir taip laisvai žemę pirko, o juridiniams asmenims iš viso nebuvo jokių apribojimų", - tikina vienos didžiausių Lietuvoje žemės ūkio bendrovių "Agrokoncernas" vadovas Ramūnas Karbauskis.

Kita vertus, anot jo, tie, kurie ieškojo sprendimo, kaip sustabdyti žemės pardavimo užsieniečiams procesą, padarė meškos paslaugą patiems lietuviams. Leidžiamos įsigyti žemės kiekį sumažinus iki 500 ha, o ūkininkams iki 300 ha, lietuviai žemę supirkinėjo po truputį, kol priėjo ribą.

"Įsivaizduokite, ūkininkui dabar įsteigti dar vieną įmonę, kad galėtų pirkti žemės, yra nerealu, o užsienietis per įvairius investicinius fondus tą daro be jokių skrupulų", - sako R. Karbauskis.

Krizė, anot "Agrokoncerno" vadovo, suteikė atokvėpį Lietuvos ūkininkams ir bendrovėms nuo užsieniečių spaudimo, mat jų aktyvumas sumažėjo.

"Tačiau Vakarai atsigauna greičiau, negu mes, jie greičiau pradės valdyti laisvus finansus ir kyla baimė, kad jie grįš su pinigais. Tai jau stebime. Užsieniečiams Lietuvos žemė yra sąlyginai pigi, bet jei kas nors įsivaizduoja, kad ji kada nors kainuos tiek, kiek Danijos ar Vokietijos, tai yra pasaka. Beje, ji sekama seniai ir nuobodžiai, o lietuviškos žemės kaina kaip yra 10-15 kartų mažesnė, taip yra", - sako R. Karbauskis.

Taip esą dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos ūkininkai yra visiškai diskriminuojami ES išmokų prasme.

"Palyginkite, aš gaunu išmoką už hektarą žemės 400 litų, o prancūzas - 3 000 litų. Tai pasityčiojimas. Po 15 metų mes gyvensime kaip Afrikoje, jie - kaip rojuje", - sako R. Karbauskis.

Anot pokalbininko, tokiu atveju, jei kartais per stebuklą būtų išsiderėta subsidijas visoje ES sulyginti, žemės kaina po ketverių ar penkerių metų Lietuvoje ūgteltų ženkliai (iki dviejų trijų kartų), bet vis tiek nesusilygintų su ES kainomis dėl vienos svarbios priežasties - Rytų kaimynystės.

Anot R. Karbauskio, Kaliningrado sritis, Rusija, Baltarusija neišvengiamai progresuoja atsiverdamos Vakarų Europai, tad verslininkui anglui ar prancūzui netgi politiškai investuoti Rusijoje bus tas pats, kas Lietuvoje, o kainos ten esančios visiškai kitos, ir resursai milžiniški.

Nekilnojamojo turto agentūros "Ober haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio manymu, norint pasiekti tokį kainų lygį, kaip kitoje šalyje, turi pasiekti ir tokį šalies išsivystymo, pragyvenimo, derlingumo lygį, netgi panašias klimato sąlygas.

"Užsieniečiai pirkėjai irgi skaičiuoja pelną, ir jei iki šiol mūsų žemės būtų buvusios tokios patrauklios, tikrai jie būtų sugebėję supirkti jas aukštomis kainomis", - mano S. Vagonis.

Kaimynai nesibaimina

Kol Lietuvoje netyla kalbos apie esamas ir prognozuojamas žemės kainas bei kitąmet gresiantį užsieniečių antplūdį į mūsų hektarus, kaimynai latviai ir estai trauko pečiais ir net nemato temos pokalbiui.

"Užsieniečiai mūsų nejaudina, jie seniai yra, tai net nėra tema pokalbiui. Pas jus kalbama? Jūs - šaunuoliai, neparduodate savo tėvynės už dyką, o mes jau seniai pardavėm. Tai sakau kaip privatus asmuo", - telefonu neoficialiai atviravo ponia Baiba, vienos Latvijos nekilnojamojo turto agentūros atstovė.

Paklausta, už kiek latviai "parduoda Tėvynę", pašnekovė pateikė tokius skaičius: kokybiška dirbama žemė pietinėje Latvijos dalyje - Žiemgaloje - kainuoja iki 2 000 latų (beveik 10 000 litų) už hektarą. Tačiau tai jau lubos. Latvijos ekonomistai yra apskaičiavę, kad brangiau mokėti už žemę ekonomiškai neapsimoka.

Kolegei pritarė Andris Šalgūns, nekilnojamojo turto agentūros Latvijoje atstovas. Jis patikino, kad vidutinė dirbamos žemės kaina yra apie 1 500 eurų derlingose žemėse ir apie 600-700 (iki 1 000) eurų Latgaloje.

"Jokios baimės parduoti žemės nėra, nebent žmones šiek tiek stabdo kitąmet įsivedamas euras", - sakė nekilnojamojo turto agentūros Estijoje atstovas Stenas Patrikas Krikas.

Tačiau, anot pokalbininko, jei reikia žemę parduoti, ji parduodama, nors, lyginant su geriausiais laikais, ji atpigo 50-70 proc. Žmonės esą žino, kad tiek, kiek žemė kainavo anksčiau, jau niekada nebekainuos.

Anot vyriškio, Estijoje nors ir buvo apribojimai, tačiau užsieniečiai, dažniausiai suomiai, yra supirkę miško ir žemės, bet daugiausiai ne dirbamos, o prie jūros - viloms statyti. Be to, jaučiamas skandinavų susidomėjimas Estijos miškais dėl medžioklės.