Kur dėti santaupas, jei bankai beveik nebesiūlo grąžos?

Šiandien daugelio bankų siūlomos indėlių palūkanos yra priartėjusios prie nulio, todėl šia prasme beveik nebelieka skirtumo, ar pinigus laikyti namuose kojinėje, ar finansinėje institucijoje. Tačiau kol kas dar nėra pagrindo skubėti atsiimti indėlių ir ieškoti savo pinigams šiltesnės vietelės, sako SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

„Įvertinę infliaciją ir indėlių palūkanas, matome, kad santaupų turėjimas šiandien yra mažiau nuostolingas nei, pavyzdžiui, 2008-aisiais. Tuomet palūkanos už eurus buvo per 3 proc., tačiau infliacija buvo didesnė. Nesame pratę prie tokių mažų skaičių, tačiau turime įvertinti realiąsias palūkanas bei tai, dėl ko nuvertėja ar nenuvertėja santaupos“, – kalba pašnekovė.

Pasak J. Varanauskienės, prieš euro įvedimą į bankus savo grynuosius gausiai sunešę lietuviai kol kas pinigų atsiimti neskuba.

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad žmonėms, nepageidaujantiems prisiimti rizikos ir investuoti savo santaupas, patartina laikyti pinigus einamojoje sąskaitoje, o ne namuose, nes bankai vis dar suteikia nieko nekainuojančią saugojimo paslaugą.

„Šiandieną Lietuvoje nėra infliacijos, tad tikėtina, kad pinigai, būdami pinigų formos, savo vertės nepraras. Iššūkiai prasidės tada, kai atsiras infliacija. Klausimas, kokia palūkanų norma bus tuo metu. Jei ji išliks žema, pinigai pradės tirpti, gulėdami sąskaitoje“, – teigia M. Dubnikovas.

Rizikingesnės, tačiau galimai pelningesnės alternatyvos

Tipinis indėlininkas Lietuvoje, pasak J. Varanauskienės, yra vyresnio amžiaus žmogus, sukaupęs keliolika tūkstančių eurų, neturintis investavimo patirties. Tokiam žmogui asmeninių finansų ekspertė pataria neskubėti ir indėlį palikti banke. Jei žmogus nėra tipinis indėlininkas, turi didesnę pinigų sumą, kurios artimiausiu metu neprireiks, alternatyvų indėliui jam paieškoti vertėtų.

Tačiau norėdami didesnės grąžos, nei šiandien už indėlius gali pasiūlyti bankai, gyventojai turi susitaikyti su tuo, kad visos alternatyvos yra šiek tiek arba kur kas labiau rizikingos.

„Kai turime pinigų, norime, kad jie „dirbtų“. Pati suprantamiausia pinigų „įdarbinimo“ forma yra indėlis. Kitas mažos rizikos instrumentas – valstybių ir įmonių obligacijos, galinčios atnešti 1–4 proc. metines palūkanas.

Jei žmogus žino, kaip pasirinkti obligaciją, jų gali įsigyti pats. Bet Lietuvoje 90 proc. žmonių vien jau žodis „obligacija“ turbūt gąsdina. Todėl esama įvairių investicinių fondų, kurie suteikia galimybę pasinaudoti profesionalaus valdytojo paslaugomis“, – pažymi M. Dubnikovas.

Kita turto klasė, pasak pašnekovo, yra investicijos į akcijas. Tai – rizikingos investicijos, tikėtina, galinčios duoti 6–7 ar net iki 10 proc. grąžą. Pasirinkti, į kokias akcijas investuosite, galite patys arba paprašyti valdytojo, kuris tai padarytų už jus.

Dar viena alternatyva – nekilnojamasis turtas (NT). Pagal rizikingumą jis yra tarp obligacijų ir akcijų, o jo pajamingumas (pageidautina Vilniuje, nes čia – aktyviausia rinka) siekia 4–6 proc.

Pašnekovai pažymi, kad dėl indėlių sumos, palūkanų ir termino susitariama iš anksto, o alternatyvių priemonių grąža gali būti tik prognozuojama. Be to, pelno gali tekti palaukti, tikėtini ir nuostoliai.

Svarbu įvertinti investicijų likvidumą

Labai svarbus bet kokių investicijų aspektas, anot M. Dubnikovo, yra jų likvidumas [galimybė turtą greitai iškeisti į grynuosius pinigus].

„Indėlininkai savo pinigus gali pasiimti labai greitai. Obligacijos yra šiek tiek aukštesnio pajamingumo, didesnės rizikos, tačiau beveik tiek pat likvidžios, kiek indėliai: lėšas galima išsiimti per 3–7 dienas. Panašiai yra ir su akcijomis. Nors tai – rizikingesnė priemonė, jos likvidumas panašus“, – aiškina M. Dubnikovas.

Tačiau, vertinant likvidumą, NT turėtume išbraukti iš savo pasirinkimo variantų, jei pinigų mums gali prisireikti gana greitai. Finansų eksperto teigimu, per 3–7 dienas lėšų atsiimti nepavyks, o jei reikia dalies lėšų, negalėsime parduoti vieno kambario ar palangės, kad gautume reikalingą dalį sumos.

Taigi, pasak M. Dubnikovo, santaupų turinčiam ir jas didinančiam žmogui vertėtų pasirinkti vertybinių popierių kryptį arba komponuoti kelis investicijų būdus.

Jei žmogus nusiteikęs kaupti senatvei, LRT.lt kalbinti finansų ekspertai siūlo pagalvoti apie kaupiamąjį gyvybės draudimą arba trečiosios pakopos pensijų kaupimo fondus. 

Kada tikėtis didesnių indėlių palūkanų?

Indėlių palūkanos sumažėjo ne šiaip sau, o todėl, kad šiandieną pinigų pasiūla yra didesnė už paklausą. Finansinės institucijos negali brangiai skolinti pinigų, todėl negali didinti ir indėlių palūkanų.

„Palūkanos gali ūgtelėti, kai jas priimančios institucijos gali brangiau skolinti. Šiuo metu nei kalbant apie paskolų palūkanas, nei juo labiau apie indėlių palūkanas, šviesos tunelio gale nematyti. Metus ar porą metų reikia būti nusiteikus tokiai situacijai, kokia yra šiandieną“, – tikina J. Varanauskienė.

Pinigų pasiūla paklausą lenkia dėl jau keletą metų visame pasaulyje veikiančių kiekybinio skatinimo programų. Europos centrinis bankas (ECB) savo kiekybinio skatinimo programą pradėjo šių metų kovo pradžioje.

„ECB kiekybinio skatinimo programa truks iki 2016 metų rugsėjo. Labai tikėtina, kad iki to laiko Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) su savo centriniu banku pradės didinti bazines palūkanų normas. JAV yra labai svarbus žaidėjas, darantis įtaką didelei pasaulio daliai. JAV didinant palūkanas ir ECB kiekybinio skatinimo programai einant į pabaigą, tikėtina, kad palūkanos, taip pat ir indėlių, pradės augti. Tai turėtų pradėti veikti 2015-ųjų pabaigoje ar 2016-ųjų pradžioje“, – kalba M. Dubnikovas.

Tačiau, pasak pašnekovo, šiandieną nulį pasiekusios palūkanos nepasistiebs staiga. Augimas bus lėtas, ketvirtį po ketvirčio matysime 0,25 proc. augimą. O tai reiškia, kad 2016 metų pabaigoje ar 2017-ųjų pradžioje galime tikėtis išvysti procento dydžio palūkanas. Tiesa, augimas labai priklausys nuo to, kaip vystysis ekonomika ir koks bus pinigų poreikis.