Tęsinys. 1 dalis publikuota 2014-06-27
Tačiau sudėtingiausia situacija susiklostė Kretingalėje, kur piktybiškas vietos verslininkų elgesys kelia ekologinės nelaimės grėsmę.
Teršėjo paieška
Nors akivaizdu, kad kruvinos nuotekos - tai Kretingalėje veikiančių mėsos perdirbimo įmonių, skerdžiančių gyvulius ir gaminančių mėsos produkciją, gamybos atliekos, tačiau sužinoti ir įrodyti, kas konkrečiai iš Kretingalės mėsos perdirbėjų leidžia padidintos taršos nuotekas su krauju, nėra paprasta.
Mūsų žiniomis, Kretingalėje yra keletas mėsos perdirbėjų: tai A. Urbono mėsos gamybos įmonė ir UAB "Agrovet", kurios teritorijoje veikia ir UAB "Pajūrio mėsinė". Gali būti, kad šia veikla Kretingalėje užsiima ir kitos įmonės, nes tuo pačiu juridiniu adresu įregistruotos UAB "Kretingalės mėsa", UAB "Hidrona", UAB "Danės slėnis", UAB "Ekoslėnis", UAB "Ekovega", UAB "Dalguda", UAB "Kukudra", Asociacija Kretingalės bendruomenė, Vakarų Lietuvos mėsininkų asociacija. Pastarosios įmonės, išskyrus UAB "Kukudra", nėra AB "Klaipėdos vanduo" abonentai, tiesiogiai iš mūsų vandens negauna ir nuotekų mums neišleidžia.
AB "Klaipėdos vanduo" specialistai nesunkiai patikrino A. Urbono mėsos gamybos įmonę, kuri per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 130 kub. m vandens ir išleidžia tiek pat nuotekų. Patikrinimo rezultatai neleidžia teigti, kad kruvinų nuotekų problema kyla čia.
Nesileidžia kontroliuojami
Daugkartiniai bandymai patikrinti UAB "Agrovet" nuotekas nepavyko. Ši įmonė sunaudoja apie 6 300 kub. m arba tris ketvirtadalius visam Kretingalės miesteliui tiekiamo vandens, taigi ir jų nuotekos daro lemiamą įtaką nuotekos valyklos darbui.
Mes negalime įrodyti, kad kruvinos nuotekos atiteka iš UAB "Agrovet", bet būtent su šia bendrove susiję asmenys mūsų darbuotojų neprileidžia prie fekalinės kanalizacijos šulinių, kuriuose galėtume pažiūrėti, iš kur tokios nuotekos teka. Šuliniai yra privačiose valdose, aptverti tvoromis, užrakinti spynomis - dėl jų patikros nuolat kyla konfliktai, į kuriuos įtraukiama policija, antstoliai, teismai. Tad kol kas neturėdami tiesioginių įrodymų, galime daryti išvadas tik pagal apskaitos prietaisų duomenis.
Dinaminio Kretingalės nuotekų tyrimo pradžioje UAB "Agrovet" vandens sunaudojimo grafikai beveik sutapo su padidinto kruvinų nuotekų srauto atitekėjimu į Kretingalės nuotekų valyklą (2014-04-03/04 grafikas). Vėliau situacija keitėsi.
Štai 2014-04-22/23, prieš aplinkosaugininkų atliktą Kretingalės nuotekų valyklos patikrinimą, kruvinos nuotekos padidintu apie 22 kub. m/h srautu buvo leidžiamos maždaug nuo 20 iki 1.30 val. Šiuo atveju kruvinų nuotekų mėginių paėmimo aktą pasirašė ir aplinkosaugininkai - Analitinės kontrolės skyriaus vyr. specialistė ir Klaipėdos rajono agentūros vyresn. specialistas.
Nuo gegužės, kai apie atliekamus dinaminius Kretingalės nuotekų tyrimus informavome Klaipėdos rajono savivaldybę, aplinkosaugininkus, nuotekų išleidimas padidintu srautu persikėlė į naktį. Tai aiškiai matosi 2014-06-18/19 grafike, kai apie 16 kub. m/h nuotekų srautas tekėjo nuo 23.30 iki 6 val.
Nežinome jokios kitos įmonės Kretingalėje, išskyrus UAB "Agrovet", kuri turėtų galimybę naudotis didžiuliais nuotekų rezervuarais, galėtų sukaupti nuotekas ir išleisti jas bet kuriuo metu.
UAB "Pajūrio mėsinė", dirbanti kartu su UAB "Agrovet", turi susiprojektavusi savo nuotekų valyklą. Bet įsipareigojimą ją pasistatyti mėsos perdirbėjai "pamiršo" daug kartų, nors pagal aplinkosaugininkų išduotą leidimą, turėjo ją pastatyti jau seniai.
Vandentvarkos specialistams kelia įtarimą ir tai, kad AB "Klaipėdos vanduo" kelis kartus prašė UAB "Agrovet" leisti pastatyti automatinį mėginių semtuvą ir kas valandą imti tik jų įmonės išleidžiamų nuotekų mėginius, kad galėtų įvertinti paros užterštumo rodiklius. Tačiau mėsininkų bendrovė nesutiko būti taip kontroliuojama, nors pagal galiojančius teisės aktus privalo sudaryti sąlygas pastatyti prietaisą automatiniam nuotekų mėginių paėmimui ir garantuoti jo apsaugą. Paskutinis bandymas ir UAB "Agrovet" atsisakymas užfiksuotas su antstoliu.
Taip pat jie neleidžia teisės aktų nustatyta tvarka įrengti jų teritorijoje nuotekų apskaitos prietaisą. Dėl to jau beveik 2 metus vyksta teisminis ginčas.
Kas toliau?
AB "Klaipėdos vanduo" specialistų atliktais skaičiavimais, norint tinkamai išvalyti dabar iš Kretingalės atitekančias nuotekas, valyklos pajėgumus reikia didinti apie du kartus. Tai kainuotų ne mažiau 2 mln. litų.
AB "Klaipėdos vanduo" analizuoja šią galimybę. Bet prieš tai nori aiškumo, kiek nuotekų išleidžia ir ateityje išleis UAB "Agrovet" ir su ja susijusios įmonės. Jeigu verslininkai, kaip žadėjo, išties pasistatys savo nuotekų valyklą, iš mokesčių mokėtojų išlaikomos AB "Klaipėdos vanduo" 2 mln. investicija bus beprasmė.
Apie susiklosčiusią situaciją informavome Klaipėdos rajono savivaldybę, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir išsakėme nuomonę, kad kol UAB "Agrovet" neturi pasirašytos paslaugų teikimo sutarties su AB "Klaipėdos vanduo", nesudaryta galimybė AB "Klaipėdos vanduo" pastatyti nuotekų apskaitos prietaisą ir efektyviai kontroliuoti išleidžiamų nuotekų kiekį, nesudaryta galimybė AB "Klaipėdos vanduo" pastatyti automatinį nuotekų mėginių semtuvą ir efektyviai kontroliuoti nuotekų užterštumą, neišduotas TIPK leidimas, UAB "Agrovet" turėtų būti uždrausta išleisti nuotekas į Kretingalės miestelio nuotakyną. Laukiame sprendimo.
Užs. Nr. 135642
Rašyti komentarą