Krematoriumui ne vieta šalia gydymo įstaigų bei maisto perdirbimo įmonių

Po skundais, adresuotais įvairioms institucijoms, surinkta apie 500 parašų. Krematoriumo statybai Taikos prospekte prieštarauja nevyriausybinės organizacijos, Amalių, Petrašiūnų, Dainavos, Palemono gyventojų bendruomenės. Taip pat ir nuo seno prospekte veikiančios Kauno įmonės, šalia kurių „krematoriumo statytojas" nusižiūrėjo, anot jo, tinkamiausią vietą.

Naujienų agentūra ELTA paprašė kelių iš skundą pasirašiusiųjų, Taikos prospekte esančių - reabilitacijos klinikos „Medicus" vadovo, gydytojo Jono Marengolco, UAB „Trys kepėjai" direktorės Linos Blandienės ir UAB „Orkos" direktoriaus Arūno Paražinsko - pasidalyti savo nuogąstavimais.

- Skaičiau viešai skelbtus verslininkų argumentus, kad nereikėtų baimintis krematoriumo kaimynystės, nes jis bus modernus, neskleis į aplinką nemalonių kvapų. O Jūsų kokia nuomonė?

- Panašiai kalbėta ir kai Taikos prospekte buvo statoma atliekų rūšiavimo įmonė, bet dabar nuo jos sklindanti smarvė pasiekia net Kauno rajoną...

Visų pirma, reikia pasakyti, kad ten, kur norima statyti krematoriumą, yra ne tik mūsų įmonės, bet trisdešimt metų veikia ir Respublikinės Kauno ligoninės Neurologijos skyriaus vertebroneurologijos poskyris. Tad koks gali būti psichologinis nusiteikimas (o nuo jo labai priklauso ir gydymo sėkmė) pasveikti, jei pro langus kiekvieną dieną ligoniai matys keliasdešimt kartų pravažiuojančius katafalkus, gabenančius mirusiųjų palaikus į krematoriumą?

Reikia pabrėžti, kad prieš krematoriumo statymą Taikos prospekte pasirašė ne tik mūsų darbuotojai, bet ir abiejų gydymo įstaigų pacientai. Todėl, kad nenorim ritualinių paslaugų kaimynystės, kuri siejasi su mirtimi bei slogiomis nuotaikomis.

Šalia to krematoriumo statybai nusižiūrėto sklypo veikia ir maisto pramonės įmonės (kepykla, konditerijos, žuvų perdirbimo) bei kitos, - iš viso 14, kuriose dirba daugiau kaip 300 darbuotojų. Kai kurios jų numačiusios plėtrą ir jau ją pradėjo savose teritorijose. Greta yra apie dvidešimt privačių neužstatytų sklypų, kur galima investuoti, kurti nemažai naujų darbo vietų. Ne kokias dešimt, kaip krematoriumo statytojas žada, bet šimtus. Deja, atsiradus krematoriumui, savaime aišku, sklypų vertė kris, teritorijos patrauklumas investicijoms smarkiai sumažės.

- Ne taip seniai Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajone už ne vieną milijoną litų išpirkusi iš savininkų sklypus, įrengė Vainatrakio kapines. Čia jau laidojami mirę kauniečiai, šių kapinių teritorijoje numatyta ir vieta krematoriumo statybai. Tai gal pati savivaldybė „nelaimins" verslininkų užmojo jį statyti miesto ribose, šalia gydymo įstaigos bei maisto perdirbimo įmonių?

- Tikimės, kad taip ir bus, - bus paisoma miesto šeimininkės - savivaldybės - perspektyvinių planų ir statytojams nurodyta alternatyvi vieta statybai. Taip pat tikimės, kad ir kitos institucijos atsižvelgs į galimą krematoriumo poveikį ne tik aplinkai Taikos prospekte, bet ir žmonėms. Kitų valstybių praktika - geras pavyzdys įrenginėti ritualinių laidojimo paslaugų įmones ramiose, oriose, sakralinėse erdvėse, toli nuo intensyvaus judėjimo, triukšmo, dažnai - prie amžinojo poilsio vietų. Tai sudaro sąlygas tinkamai pagerbti mirusiuosius bei su jais deramai atsisveikinti.

Tačiau, kas žino, kas bus toliau? Gal paskui pakaks vos vieno teisėjo sprendimo, kad verslas įrodytų, „kieno čia viršus". Juk jau dabar mums, Taikos prospekto senbuviams, tykiai patariama pasitraukti į kitą vietą, jei krematoriumo kaimynystės nesinori. Gydymo įstaigai, kuri čia veikia 30 metų, atseit, - ne vieta, o krematoriumui - žalia gatvė?

- Gal patikslintumėte, kas gi tie krematoriumo statybos idėjos Taikos prospekte, Kaune, iniciatoriai?

- Pagal „Creditinfo" nurodoma, kad tai - vieną darbuotoją turinti UAB „Kolekta", kurios verslas - nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Bendrovė priklauso ICOR grupei (buvęs "Rubicon").

Dar galima pridurti, kad viešai savo projekto Taikos prospekto kaimyninėms įmonėms ir kauniečiams UAB „Kolekta" nepristatė.

Spaudoje buvo keli straipsniai apie UAB „Kolekta" planus ir šimtai neigiamų atsiliepimų po straipsniais, kuriuose skaitytojai pasisako, kad vienos įmonės verslo interesai negali būti svarbesni negu aplinkinių gyventojų bendruomenių bei kelių dešimčių seniai veikiančių organizacijų interesai.

Viešuose suinteresuotų šiuo projektu įgyvendinimu Kaune verslininkų straipsniuose visuomenei meluojama, kad Kėdainių krematoriumas nespėja vykdyti užsakymų, ir todėl palaikai kremavimui vežami į Lenkiją ar Latviją. Tikroji informacija yra ta, kad Kėdainių krematoriumas veikia tik apie 30 procentų pajėgumu dėl palaikų trūkumo.

Dar kartą primename, yra Vainatrakio kapinių didelė teritorija, su perspektyva ten atsirasti krematoriumui. Doras, atsakingas verslas tikrai paisytų visų pirma miesto šeimininko planų, gyventojų bei kaimyninių organizacijų interesų.