"Euromonitor" analitikai vertina, kad alkoholio prekybos apimtys Lietuvoje siekia 4,8 mlrd. litų. Skaičiuojama, jog didieji prekybos centrai užima apie 50 proc. alkoholio prekybos rinkos, tad, pasitvirtinus smulkiųjų verslininkų prielaidoms, naujosiomis įstatymo pataisomis gali būti perskirstyta beveik pustrečio milijardo litų.
[CITATA]
Pataisų priešininkai tvirtina, kad su alkoholiu kariauti reikia, bet ne taip drastiškai. Iniciatoriai savo ruožtu aiškina, kad taip sprendžia valstybės problemas.
Reklama - irgi prekybos centrams
Pagal anksčiau Seimo priimtą įstatymą, nuo sausio Lietuvoje turėtų įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas visuomenės informavimo priemonėse bei būtų visiškai uždrausta išorinė reklama. Kai kuriems rinkos dalyviams kyla įtarimų, jog ir ši įstatymo pataisa, inicijuota Seimo Sveikatos komiteto pirmininko Antano Matulo, yra naudinga didiesiems prekybos centrams, nes tik jų prekybos salėse galėtų būti skelbiama tokia reklama. Įvairiais skaičiavimais, alaus ir kitų gėrimų reklamos metinė rinka šiuo metu siekia 17-35 mln. litų.
Tokio draudimo priešininkų yra ir Seime. Jo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio manymu, visiškai alkoholio reklamos uždrausti nereikėtų.
SUMOS. "Euromonitor" analitikai vertina, kad alkoholio prekybos apimtys Lietuvoje siekia 4,8 mlrd. litų. Skaičiuojama, jog didieji prekybos centrai užima apie 50 proc. alkoholio prekybos rinkos, tad pasitvirtinus smukliųjų verslininkų prielaidoms naujosiomis įstatymo pataisomis gali būti perskirstyta beveik pustrečio milijardo litų. Algirdo KUBAIČIO nuotr.
"Jau dabar yra draudžiama alkoholio reklamą per televiziją demonstruoti nuo 6 iki 23 valandos. Po vienuolikos vakaro vaikai jau turi miegoti. O jeigu jie nemiega, tai jau yra kita problema. Uždraudus reklamą visiškai, mes būtume vieninteliai tokie. Nemanau, kad reikėtų būti išsišokėliais", - sako parlamentaras.
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovo pavaduotojas Romas Apulskis šiame draudime įžvelgia dar daugiau niuansų.
"Mūsų įsitikinimu, uždraudus reklamą vienintelis vartotojo pasirinkimo faktorius liktų kaina. O dabartinė akcizo politika yra tokia, kad, mūsų skaičiavimais, apie 50 procentų prekybos vyksta nelegalioje rinkoje, kur kaina savo žemumomis labai stipriai lenkia legalią produkciją. Vartotojai pereitų prie neaiškių ir pigių gėrimų. O nelegalios produkcijos kokybė nekontroliuojama, nerenkami mokesčiai", - teigia jis.
Anot jo, reklamos draudimas galiotų tik Lietuvos įmonėms, o užsienietiškos įgytų pranašumą, nes juk yra internetas, kuris neturi jokių sienų, tad nemažas pinigų srautas iškeliautų ir į užsienį.
Pokalbininko manymu, deklaruojami kilnūs tikslai atneš tik iškraipytą oficialią statistiką, kuri mažės tik dėl to, kad alkoholio prekyba nukeliaus į pogrindį.
Reklamą keičia į draudimus
Seimo Sveikatos reikalų komitetas su pirmininku A. Matulu priešakyje siūlo šį reklamos draudimą atidėti iki 2016-ųjų, tačiau vietoje to įvesti kitokius apribojimus, esą padėsiančius suvaldyti alkoholio vartojimo plitimą. Būtent dėl jų labiausiai ir jaudinasi smulkieji Lietuvos verslininkai.
Jiems kelia nerimą siūlymas alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, o mažesnėse kaimų parduotuvėse - atskiruose skyriuose. Verslininkų teigimu, daugumai nedidelių parduotuvių nepavyks persitvarkyti į dvi, turinčias atskirus įėjimus, atskiras kasas. Tokių parduotuvių esą laukia liūdna baigtis - jos turės tapti tik alkoholio parduotuvėmis arba iš viso užsidaryti. Tuo tarpu prekybos centrams įrengti atskiras alkoholio parduotuves neva neturėtų būti labai sunku. Tad smulkieji verslininkai tikina, jog taip bus propaguojami didieji prekybos centrai, o mažosios parduotuvės žlugdomos.
"Euromonitor" analitikai vertina, kad alkoholio prekybos Lietuvoje apimtys siekia 4,8 mlrd. litų. Skaičiuojama, jog didieji prekybos centrai užima apie 50 proc. alkoholio prekybos rinkos. Vadinasi, mažiesiems prekybininkams tenka bemaž lygiai tiek pat.
D. Budrys mano, kad didieji prekybos centrai jau dabar neretai turi atskirus skyrius, kuriuose prekiaujama alkoholiu, todėl jiems ši pataisa didelių problemų nesukels. O mažosioms parduotuvėms tokį reikalavimą įvykdyti esą yra nerealu. Seimo nario nuomone, kolegos A. Matulo siūlomos pataisos yra pernelyg drastiškos: "Alkoholis yra bėda, bet nereikia imtis tokių drastiškų priemonių. Galima kovoti ir kitaip."
Uždarytų parduotuves
Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva tikino, jog jeigu norima sužlugdyti smulkiąją prekybą, siūlomos pataisos yra labai gera priemonė.
"Tai yra pagalba didiesiems tinklams. Žinoma, pataisos pasitarnautų ir kontrabandininkams bei nelegaliai prekiaujantiems alkoholiu. Mes dešimtmečiais puoselėjame savo prekybinį tinklą kaimuose, mažuose miesteliuose. Mes dirbame ten, kur nedirba tinklai, aptarnaujame senyvus kaimo žmones. Dažnai stovi tik viena parduotuvė gyvenvietėje. Paprastai joje alkoholiniai gėrimai sudaro 30-40 procentų visos apyvartos. Ją atėmus duonele ir dešryte prekiauti nebeapsimokėtų, pardavėjams nebebūtų iš ko mokėti atlyginimų ir tektų tas parduotuves uždaryti", - prognozuoja pokalbininkas.
Anot jo, sąjunga apskaičiavo, kad nuo pat pirmosios įstatymo įsigaliojimo dienos uždarytų 186 parduotuves, nes jas pertvarkyti esą būtų nerealu. Tai yra arba labai mažos parduotuvės arba jos yra įsikūrusios gyvenamajame name.
"O ir likusių parduotuvių neapsimokės pertvarkyti nei į alkoholio parduotuves, nei į duonos, todėl jos taip pat turės būti uždarytos. Žinoma, tai nejaudina pono Matulo. Mes jo nesugraudiname nei šitais argumentais, nei tuo, kad vien tik iš mūsų kooperacijos sistemos jau pirmajame etape turėtume atleisti 600 darbuotojų. Ar tikrai deklaruojamas tikslas yra siekiamas tinkamomis priemonėmis? Ypač dabar, kai ekonominė situacija blogėja. Jeigu mes darom ką nors negerai, ne taip prekiaujam - mus gi tikrina. Yra ir nubaustų. Šitas mažų parduotuvių tinklas tikrai nėra blogis, kaip įsivaizduoja ponas Matulas. Apie 30 procentų rinkos koncentruojasi keliuose tūkstančiuose mažų parduotuvėlių. Dabar norima jas sunaikinti. Pusė tų žmonių, kuriems reikia nusipirkti alkoholio ir jie be jo negali gyvent, nuvažiuos nusipirkti jo į didžiųjų prekybos centrų parduotuves, o kita pusė nueis į nelegalią rinką. Ir galbūt tik koks vienas kitas neišgers tą dieną. Dėl šitokio tikslo naikinti tūkstančius darbo vietų, prarasti milijonus - tai yra neadekvatu", - dėsto R. Koreiva.
Jo manymu, pirmiausia reikia susitvarkyt su naktinėmis parduotuvėm-barais, kioskais, kur alkoholis parduodamas nepilnamečiams, reikėtų uždrausti juo prekiauti ir degalinėse. Esą to pakaktų, kad būtų žengtas žingsnis mažinant alkoholio pardavimo apimtis.
"Mirtinas smūgis"
Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Airidas Tamavičius antrino R. Koreivai.
"Priėmus Antano Matulo siūlomas pataisas būtų suduotas mirtinas smūgis smulkiesiems maisto ir gėrimų prekybininkams. Prisidengus kilnia kova su girtavimu vien tik Klaipėdoje būtų uždaryta 60 mažųjų parduotuvių, darbo netektų apie 300 žmonių. Smarkiai nukentėtų tiekėjai ir smulkieji gamintojai, nes jie nebeturėtų kur realizuoti savo produkcijos, o į didžiuosius prekybos centrus patekti jiems yra nerealu. Klaipėdoje atsirastų tokių vietų, kur kilometro spinduliu nebeliktų nė vienos maisto parduotuvės, o per dieną mažąsias uostamiesčio parduotuves aplanko 20 tūkstančių pirkėjų. Girtavimo problemos šios pataisos neišspręs, nes mūsų vietą užims nelegalūs prekeiviai", - mano A. Tamavičius.
Jo teigimu, įstatymo pataisas reikėtų išskaidyti, nes kai kurie numatyti draudimai tikrai gali būti vykdomi. O specializuotų parduotuvių ar skyrių įrengimo reikalavimas esą visiškai sužlugdytų smulkiuosius verslininkus. Ypač draudimas alkoholio prekiauti gyvenamuosiuose namuose, nes daugelis smulkiųjų parduotuvių yra įrengtos būtent pirmuosiuose daugiabučių aukštuose.
Kai kurie ekonomistai mato ir dar vieną šio pasiūlymo pusę - esą jį įgyvendinus gerokai išaugtų maisto produktų kainos, nes išnykus mažiesiems prekybininkams gerokai sumažėtų konkurencija - vienintelis veiksnys, dar apsaugantis vartotojus nuo drastiško ir nepamatuoto kainų kilimo.
"Tai - valstybės politika"
Antanas MATULAS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas
Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad alkoholis ir tabakas yra specifinė prekė, kuri kenkia valstybei ir žmogui. Tad valstybė įvairiomis priemonėmis gali reguliuoti šitų produktų prekybą. Pažiūrėkit, kiek yra alkoholio pardavimo taškų. Jeigu Norvegijoje yra 300 parduotuvių, Suomijoje - 400, Estijoje apie 1 000, tai Lietuvoje yra apie 18 tūkstančių. Specializuotos parduotuvės atsirastų tam, kad atėjęs pirkti muilo ar duonos neturėtum būtinai matyti alkoholio. O kaimo teritorijose, mažose parduotuvėse tie dalykai nebus taikomi - bus siūloma prekiauti atskiruose skyriuose. Manau, kad ta problema išsispręs, bet kai kurios alkoholio parduotuvės, be abejo, gal ir turės užsidaryti. Tegul prekybininkai sako, ką nori. Tai yra valstybės politika.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą