Kovoje dėl žemės galo dar nematyti

Naujausias Europos Komisijos reikalavimas - panaikinti draudimą dirbamą žemę pirkti net neketinant jos dirbti. Dar prieš savaitę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Vakaro žinias“ užtikrino, kad dėl pastarojo spaudimo nepasiduos, tačiau ministerija visgi parengė pataisų paketą.

Siekdamas apsisaugoti nuo to, kad žemė nebūtų superkama spekuliaciniais tikslais, Seimas buvo įtvirtinęs nuostatą, jog jos pirkėjas būtinai atitiktų kelis reikalavimus, susijusius su ūkininkavimu. Fiziniai asmenys privalėjo pateikti pažymą, kad nuolat (ne mažiau nei penkerius metus) vykdė žemės ūkio veiklą iki naujos žemės pirkimo, trumpiau dirbusiems žemę reikėjo dokumento, įrodančio, kad turi profesinį pasirengimą ūkininkauti: turi ūkininko ūkį, reikiamą išsilavinimą ir pan. O Žemės ūkio ministerija nori, kad perkant žemę užtektų tik vieno iš minėtų dokumentų.

Tiesa, kai kurios pataisos gal ir logiškos. Pavyzdžiui, šiuo metu įstatymo reikalavimus turi atitikti ne tik žemės pirkėjas, bet ir jo sutuoktinis ar sutuoktinė, o dabar šio reikalavimo siūloma atsisakyti, nes galbūt antroji pusė nė nesiruošia ūkininkauti, o ketina, pavyzdžiui, dirbti mokytoju ar bibliotekininku.

Beje, V.Baltraitienė tikina, kad Briuselio šantažui vis dėlto pasiduota nebuvo, nes Europos Komisija norėtų, kad žemės pirkėjas iš viso galėtų neturėti nieko bendra su ūkininkavimu. O, kaip minėta, bent vieną iš pažymų jis vis tiek privalėtų pateikti.

- Kokios sankcijos laukia Lietuvos, jei nepaklusime diktatui? - „Vakaro žinios“ klausė Virginijos Baltraitienės.

- Dokumente tai nėra nurodyta. Bet dar neaišku, ką pasakys Vyriausybė, ar ji palaikys mūsų nuomonę. O Seimas turėtų palaikyti, nes būtent jis ir priėmė įstatymą, kuriame nurodomas reikalavimas, susijęs su ūkininkavimu arba atitinkamu išsilavinimu.

- Europos Komisija pagrasino Lietuvai sankcijomis, jei ji nepanaikins draudimo pardavinėti žemę spekuliantams. Ar tai nėra kišimasis į suverenios valstybės reikalus?

- Be abejo, kad pernelyg kišasi. Juo labiau kad mes jokios ES teisės nepažeidžiame, iš užsieniečių nereikalaujame ko nors daugiau nei iš Lietuvos gyventojų. Tiek vieni, tiek kiti privalo įrodyti, kad žemę perka ketindami ūkininkauti.

- Danijoje, Vokietijoje žemės įstatymai daug griežtesni. Kodėl įspėjama Lietuva, o kitos šalys - ne?

- Gal todėl, kad tos šalys anksčiau priėmė atitinkamus įstatymus. Kita vertus, Europos Komisija ne vien žemės klausimu pernelyg kišasi į suverenių valstybių reikalus. Juk stojimo sutartyje numatyta, kad ūkinius klausimus spręs pačios valstybės. Suprantu, kad principiniai dalykai turi būti sprendžiami bendrai, tačiau kai priekaištaujama dėl geležinkelio išardymo - to jau per daug. Kiekviena valstybė juk geriau mato, ko jai reikia. Negalima visų mauti ant vieno kurpalio, turi likti skirtumai tarp valstybių, kitaip ES taps federacija. Arba dėl pabėgėlių. Juk apie juos neužsiminta nei stojimo sutartyje, nei ES Konstitucijoje, todėl be atskirų derybų mums tokio reikalavimo niekas negali primesti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“