Konstitucija draudžia elgtis ūkiškai?

Tačiau valdžia, kaip jau įprasta mosikuoja Briuselio direktyvomis ir prideda argumentus, neva savo pramonės rėmimas prieštarautų Konstitucijai. O medienos eksportuotojai tvirtina, kad toks žingsnis "smogtų strategiškai svarbiam miško sektoriui".

Tuo metu Klaipėdos uoste, kuris yra tapęs lietuviškos medienos eksporto vartais, tokia krova užsiimančių bendrovių atstovai nemato tragedijos, jei būtų įvesti minėtieji apribojimai.

PRIORITETAI. Teigiama, kad baldų pramonės grandinėje nuo rąsto paėmimo iki jo virtimo baldu sukuriama 10 kartų didesnė pridėtinė vertė, o medienos eksportui iki tokio rodiklio toli gražu. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Pažadėjo, "patiešijo"

Dar gegužę medienos perdirbėjai kreipėsi į pernai metų pabaigoje pradėjusią dirbti Vyriausybę ir paprašė keisti žaliavos pardavimo tvarką, kad pirmiausiai ja galėtų apsirūpinti gamybinės įmonės.

Visa mediena iš valstybinių miškų dabar parduodama aukcionuose ir iškart visiems pirkėjams. Tuo metu aplinkinės šalys pirmiausiai leidžia apsirūpinti vietiniams perdirbėjams, jie nuperka 70-80 proc. visos žaliavos. Ir tik į likusią dalį gali pretenduoti užsieniečiai, kurie toje valstybėje neturi gamybos.

Tada perdirbėjai tvirtino, jog atsižvelgus į jų prašymus baldų ir kitų medienos produktų eksportą būtų galima padidinti apie milijardu litų. Kalbėta ir apie galimybę ateity viename iš rajonų pastatyti naują gamyklą su tūkstančiu darbo vietų.

"Tą yra padariusi mūsų kaimynė Latvija, Estija, Lenkija ir netgi Švedija. Mes manome, kad tame pirmame raunde turėtų pirkt medieną tie, kurie turi gamybinius pajėgumus Lietuvoj", - tada sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Rugpjūčio pabaigoje lankydamasis Klaipėdoje "Vakarų ekspresui" jis tvirtino, kad Vyriausybės pozicija nepasikeitė, bet vien jos nutarimo esą nepakanka, būtina keisti Miškų įstatymą. Premjeras vylėsi, kad Seimas tai padarys rudens sesijoje.

Situacija tik blogėja

"Jei visoje Europoje galiotų tokia pat tvarka, kaip ir Lietuvoje, tai nebūtų nieko baisaus - egzistuotų vienodos konkurencinės sąlygos. Tačiau kitos šalys kažkodėl nori ir sugeba pakovoti už savus, didelę pridėtinę vertę sukuriančius medienos perdirbėjus, o Lietuvoje paprasčiausiai prisidengiama europinėmis direktyvomis, teiginiais apie konkurenciją", - sako šešias medienos perdirbimo įmones valdančio holdingo Vakarų medienos grupės (VMG) vadovas Viktoras Adomaitis.

Anot jo, apie 2008-2009 m., kai Latvijoje dar egzistavo panaši tvarka, kaip ir dabar esanti Lietuvoje, VMG sėkmingai vežėsi latvišką medieną į Lietuvą. Pokalbininko teigimu, dabar Latvijoje yra tokia tvarka, kad užsienietis praktiškai negali įsigyti medienos. Ten valstybinės miškų urėdijos medieną pristato tik Latvijoje įsikūrusiems subjektams.

V. Adomaitis pasakojo, kad Lenkijoje mediena pardavinėjama keliais etapais. Į pirmuosius, jei neturi perdirbimo pajėgumų, nepapulsi. Perpardavinėtojai gali dalyvauti tik paskutiniuose pardavimo etapuose.

"Esant dabartinei tvarkai iš Lietuvos konteineriuose į Kiniją iškeliauja labai daug vertingos medienos, ypač spygliuočių, dideliais kiekiais išvežami ir faneriniai beržo rąstai. Yra netgi prisisteigusių firmelių, kurios užsiima vien rąstų pjaustymu pagal konteineriams tinkamus išmatavimus", - sakė VMG vadovas.

Anot jo, esmė yra netgi ne tai, kad medienos perdirbėjams darosi itin sunku konkuruoti, nes, pavyzdžiui, medienos drožlių plokštės kaina nuolat mažėja, o žaliavos kyla priešinga kryptimi.

"Esminis dalykas - valstybė negauna papildomų pajamų, nes, pavyzdžiui, baldų pramonės grandinėje nuo rąsto paėmimo iki jo virtimo baldu sukuriama 10 kartų didesnė pridėtinė vertė. O kas tai yra? Ir atlyginimai, ir mokesčiai, ir investicijos į naujas darbo vietas. O ką sukuria medienos rąsto konteineryje eksportas į Kiniją?" - akcentuoja VMG vadovas.

Jis neneigia, kad suteikus prioritetą įsigyti medieną perdirbėjams gali šiek tiek kristi jos kainos ir dėl to sumažėtų urėdijų pajamos, tačiau galutiniame rezultate dėl papildomai kuriamos pridėtinės vertės valstybė finansine išraiška esą gautų kur kas daugiau, nei netektų, ir kur kas daugiau, nei gauna dabar.

"Lietuva neturi nei aukso, nei naftos, nei kokių nors kitų vertingų iškasenų. Vienintelis ir didžiausias mūsų turtas - miškai. Dabartinę situaciją mūsų šalyje palyginčiau su tokia, kuri susiklostytų Rusijoje, jei ji nekontroliuotų dujų ir naftos eksporto", - sako V. Adomaitis.

"Kokia čia Vyriausybė? Nėra jos Lietuvoje. Žadėjo, žadėjo Kubilius - nieko nepadarė. Dabar irgi tas pat. Jei jau žlunga tokios įmonės, kaip kanadietiško kapitalo "Pajūrio mediena", tai ką mums besakyti? Lentpjūvės užsidaro masiškai. O kaip urėdai gyvena? Kur kas geriau nei dauguma verslininkų. O juk korupcijos mastai urėdijose - vieša paslaptis", - žodžių į vatą nevynioja 20 metų medienos perdirbimo srityje dirbančio agroserviso kooperatyvo "Pynauja" valdytojas Petras Barauskas.

Anot jo, lietuvišką medieną daugiausiai perka Kinijos valstybės valdomos įmonės. Žinia, didžiausia pasaulio valstybė nori išvengti recesijos, tad ir perka medieną, metalus, plėtoja statybas. Kad medienos gabenimo į Kiniją išlaidos yra subsidijuojamos šios šalies Vyriausybės, patvirtina ir įstaigos "Versli Lietuva" analitikai.

"Negi mes su jais galime esant dabartinei tvarkai konkuruoti? Aišku, Vyriausybė spaudžia urėdijas, kad jos duotų kuo daugiau pajamų, tad urėdui visiškai vienodai, kam parduoti - kinui ar lietuviui, svarbu, kad tik daugiau sumokėta. Bet yra labai aiškūs skaičiai - nuo perdirbto medienos kubinio metro sumokama apie 150 litų mokesčių. O ką duoda žaliavos eksportas? Jei ir nukristų pakeitus tvarką medienos kainos apie dvidešimt litų, tai vis tiek valstybė papildomai gautų 130 litų pajamų. O kur dar visa grandinė, atsirandanti esant perdirbimui - logistikos įmonės, biokuro gamyba ir taip toliau", - sako P. Barauskas.

Anot jo, tos produkcijos, kurią dabar pagamina Lietuvos perdirbėjai esant sukeltoms žaliavos kainoms, pokrizinė Europa nebeįperka, nors ir gamina moderniausiomis technologijomis, mažiausiomis sąnaudomis.

"Esu sustabdęs vieną pamainą. Jei tvarką visgi pakeistų, pajėgumus būtų galima padidinti 2-3 kartus", - sako "Pynaujos" vadovas.

Dar liūdnesnė situacija yra susiklosčiusi bendrovėje "Šilalės mediena", kurioje šiuo metu dirba viena pamaina vietoje trijų.

"Iš 125 žmonių pusė nedirba - arba atostogauja, arba prastovos. Galėtume įdarbinti 200, bet negi mes galime pakonkuruoti su kinais? Mums bankrotas, negalime mokėti tiek, kiek jie", - sako "Šilalės medienos" vadovas Virgilijus Žygaitis.

Patobulino pataisą

Miškų įstatymo pataisą, kuri padėtų perdirbėjams, dar balandį buvo užregistravę Seimo nariai Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis. Ja siūlyta, kad "valstybiniuose miškuose pagamintą medieną pirmiausiai turėtų galimybę įsigyti asmenys valdantys stacionarius ar mobilius medienos perdirbimo (apdirbimo) įrenginius ir perdirbantys (apdirbantys) medieną Lietuvos Respublikos teritorijoje".

Įstatymo rengėjai akcentuoja, kad Suomijos konsultacinės bendrovės "YAKKO POYRY" ekspertai apskaičiavo, jog 1 kub. m sausos medienos panaudojimas aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyboje sukuria 27 kartus daugiau darbo vietų, nei atitinkamo kiekio sausos medienos sudeginimas energijos gamyboje, kurią pagal sukuriamą pridėtinę vertę iš esmės galima prilyginti medienos eksportui.

Akcentuojama ir tai, kad medienos perdirbimo sektoriaus įmonės labai dažnai yra didžiausias ar net vienintelis darbdavys kaimiškosiose vietovėse.

Pasak P. Gražulio, ši įstatymo pataisa užstrigo Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Tuo metu jo pirmininkas Algimantas Salamakinas akcentuoja, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada byloja, jog tokia įstatymo pataisa prieštarauja Konstitucijai.

"Esant tokiai išvadai pataisos negalime teikti plenariniam posėdžiui, Petras turi ją koreguoti. Reikia ieškoti ne tokių drastiškų pasiūlymų, tarėmės ir su premjeru, kaip padėti perdirbėjams. Juk turime alaus pavyzdį - smulkieji gamintojai apskundė Europos Komisijai sprendimą drausti pilstyti alų į didelės talpos tarą. Gerai, kad spėjome atšaukti draudimą ir nereikėjo mokėti milžiniškų baudų. O gal tada kiaulienos pardavimą pradėti riboti? Pirmiausia gaminantiems dešras, paskui - kumpius ir taip toliau. Konstitucijoje įtvirtinta laisva rinka, esame ir laisvojoje Europos prekybos zonoje. Kodėl vokiečiai iš mūsų perka medieną ir net su didesnėmis algomis pagamina konkurencingą produkciją?" - savo poziciją dėstė A. Salamakinas, visgi pripažinęs, jog nėra įsigilinęs, kaip Latvija ir Lenkija sugebėjo įvesti apribojimus medienos eksportuotojams.

A. Salamakino minimoje Seimo Teisės departamento išvadoje akcentuojama, kad Konstitucijos 46 str. nustatyta, jog "Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva", o įstatymas "saugo sąžiningos konkurencijos laisvę". Tad tokia pataisa esą pažeidžia Konkurencijos įstatyme įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Esą nėra atliktas įstatymo projekto ekonominis įvertinimas, todėl negalima nustatyti, ar ji atitinka kitą Konstitucijos dalį, kurioje akcentuojama, kad "valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei".

Seimo Europos teisės departamentas savo išvadoje tvirtino, jog sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo draudžia tarp valstybių narių kiekybinius importo bei eksporto apribojimus, o tokią įstatymo pataisą esą būtų galima traktuoti kaip "laisvą prekių judėjimą ribojančią priemonę". Konstatuojama, kad siūloma įstatymo pataisa gali kliudyti sąžiningai ir efektyviai konkurencijai Europos rinkoje.

Reaguodamas į šias pastabas P. Gražulis šiek tiek pakeitė savo siūlymą ir praėjusią savaitę užregistravo naują pataisos projektą, kuriame neliko žodžių "Lietuvos Respublikos teritorijoje".

"Manau, kad tai būtų tarpinis variantas, kuris jau neturėtų kliūti Europos Sąjungai", - sakė P. Gražulis.

Atsiras išteklių mokestis?

Tuo metu kitas ankstesnės įstatymo pataisos autorius, Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis sako matąs kitą išeitį iš susidariusios situacijos.

"Ši įstatymo pataisa tikrai neprieštaravo Konstitucijai, tačiau buvo grėsmė, kad suinteresuoti asmenys kreipsis į Europos Teisingumo Teismą dėl neva ribojamos konkurencijos. Todėl kol kas tik žodžiu pasiūliau įvesti išteklių mokestį už eksportuojamą medieną, kaip kad yra kaimyninėje Baltarusijoje. Išteklių mokestis yra valstybės vidaus kompetencija, čia jau jokie europiniai teisės aktai tikrai nebūtų pažeidžiami. Tai ne tik padėtų perdirbimo pramonei, sukurtų apie 600-700 milijonų litų papildomų pajamų biudžetui, bet ir būtų smūgis privačių miškų sektoriuje klestinčiai juodajai buhalterijai", - mano R. Žemaitaitis.

Anot pokalbininko, jo iniciatyvą dėl išteklių mokesčio palaikė ir Prezidentūros, koalicijos atstovai, dabar jį esą nagrinės Aplinkos, Ūkio ir Finansų ministerijos.

"Man nesvarbu, kas bus atitinkamos įstatymo pataisos autorius, svarbu, kad būtų pasiektas esminis tikslas. Jei bus ilgai delsiama vykdomojoje valdžioje, ją registruosiu aš pats. Tuo turėtų būti suinteresuota ir Energetikos ministerija, nes atsiradus tokiam mokesčiui galėtų atpigti ir biokuras", - sako R. Žemaitaitis.

Siekia pasipelnyti?

Kad pasipriešinimas tokioms įstatymo pataisoms tikrai būtų, rodo ir Medienos prekybos asociacijos (MPA) pranešimas, kurį ji išplatino iš karto po to, kai perdirbėjai apsilankė pas premjerą. Asociacija tvirtina, kad dabartinė medienos tvarka užtikrina ir skaidrumą, ir konkurenciją.

"Dabar rinka diktuoja kainas, daugiau pajamų gauna miškų sektorius ir valstybės biudžetas. Tokios nuostatos turėtų ir likti", - pranešime cituotas MPA direktorius Robertas Ašmonas.

Anot jo, siūlomos įstatymo pataisos "smogtų strategiškai svarbiam miško sektoriui".

"Realiai valstybinė miškų žinyba turi medienos net per daug, tad aukcionuose jos yra pakankamai ir keletą pastarųjų metų visa mediena net nėra nuperkama. Įstatymo pataisa tik sudarytų palankias sąlygas karteliniams susitarimams, netoleruojamam paslėptam subsidijavimui valstybės biudžeto sąskaita", - tvirtino R. Ašmonas.

Jo teigimu, minėta pataisa esą turėtų neigiamų pasekmių ir šalies ekonomikai - urėdijų pajamos ir mokesčiai valstybei mažėtų, gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Akcentuojama, kad šiuo metu mokesčiai nuo pajamų už parduotą apvaliąją medieną sudaro didžiąją dalį miškų urėdijų sumokamų mokesčių valstybės biudžetui.

Uostas nesibaimina

Medienos eksportuotojai tarp neigiamų tokių įstatymo pataisų pasekmių mini ir žalą Klaipėdos uostui.

Lietuviškų rąstų vartais į Kiniją tapusio Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog į konteinerius kraunamos ir į šią Azijos šalį išplukdomos lietuviškos medienos srautai yra stabilūs.

"Aišku, mes uždirbame šiek tiek daugiau nei tuo atveju, jei krautume tuščius konteinerius, daugiau uždirba ir laivybos linijos. Viliuosi, kad pavyks padaryti taip, kad rąstų užtektų visiems. Tačiau tai nėra pagrindinis mūsų krovinys, tad jei jo nebeliktų, manau, kad jį pavyktų kompensuoti kitais", - sako V. Šileika.

Be baimės apie tokią perspektyvą kalba ir didžiausias medienos krovos apimtis uoste generuojančio Malkų įlankos terminalo plėtros direktorius Algirdas Kamarauskas.

"Dabar mediena sudaro apie pusę visos mūsų krovos. Tačiau mes diversifikuojame savo veiklą - krauname ir grūdus, ir skaldą, ir baltarusiškas durpes, nes negali būti prisirišęs prie vieno krovinio, kurio vieną dieną gali nelikti. Juk yra ne tik šios perdirbėjų iniciatyvos, bet ir biokuro pramonės plėtra, kuri mažina medienos eksportą", - sakė A. Kamarauskas.

Anot jo, iš Malkų įlankos terminalo rąstai dažniausiai keliauja į Skandinaviją, kur sunaudojami jos celiuliozės pramonės poreikiams.

Kuri statistika teisinga?

Aplinkos ministerija savo ruožtu prieš porą savaičių išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad per 10 metų laikotarpį miškų urėdijų medienos pardavimai įmonėms, eksportuojančioms medieną iš šalies, sumažėjo beveik tris kartus. Akcentuojama, kad praėjusio pusmečio miškų urėdijų organizuotuose aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti 9 proc. apvaliosios medienos liko nenupirkta.

Tvirtinama, kad lyginant su Latvija ir Estija, apvaliosios medienos iš Lietuvos eksportuojama mažiausiai. Mūsų šalyje esą mažiausias yra ir santykis tarp apvaliosios medienos gamybos bei jos eksporto. Teigiama, kad šiuo metu į Kiniją eksportuojama tik apie 3 proc. lietuviškos apvaliosios medienos.

"Didesnė dalis lietuviškos medienos atsiduriaLatvijoje, Lenkijoje ir Švedijoje. Pagrindinė priežastis, kodėl užsieniečiai domisi mūsų mediena, - kaina. Lietuvoje medienos rinkos kaina kol kas mažesnė nei aplinkinėse valstybėse. Visi ieško, kur įsigyti pigiau", - tvirtina aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Jis taip pat mano, kad siūlymai lietuvišką medieną pirma parduoti vietos gamintojams kertasi su Konkurencijos įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų normomis. Esą 2011 m. Lenkijos valstybiniai miškai už analogiškus konkurencijos apribojimus privalėjo sumokėti 1,5 mln. zlotų baudą ir pakeisti medienos pardavimo reglamentavimą.

Aplinkos ministerija ragina medienos perdirbėjus sudaryti ilgalaikes iki 10 metų trukmės sutartis ir tokiu būdu "užsitikrinti pastovų apsirūpinimą apvaliąja mediena iš šalies valstybinių miškų".

Tuo metu Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis dienraščiui "Lietuvos žinios" neseniai tvirtino, kad šalyje per metus pagaminama apie 6-7 mln. kub. m medienos, iš kurių tik apie 1,1 mln. kub. m sudaro gera spygliuočių apvalioji mediena, o geriausia eglės mediena - tik 600-700 tūkst. kub. m. Pusę jos esą ir nuperka kinai. Du trečdaliai kraunami Klaipėdos uoste, trečdalis - Latvijos uostuose.

Anot A. Urbio, Lietuvos medienos eksportas staiga išaugo 2011-aisiais, kai ja susidomėjo kinai. Tais metais eksportuota 1,8 mln. kub. m medienos - beveik 500 tūkst. kub. m daugiau nei 2010-aisiais. Tuomet kinai veždavo visos rūšies medieną, dabar esą atsirenka tik geriausius rąstus.