Konservatoriai pasiūlė progresinių mokesčių variantą

Pasiūlyta mokesčių mažinimo reforma viduriniajai klasei stiprinti. Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) penktadienį pristatė modelį, pagal kurį asmenys, uždirbantys per mėnesį iki 1800 eurų (iki mokesčių) mokėtų mažesnį - 12 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o uždirbantieji daugiau nei 1800 eurų (iki mokesčių) mokėtų 19 proc. GPM, bet tik už tą sumą, kuri viršytų minėtą atlyginimo slenkstį. 

TS-LKD frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad mokesčiai iš esmės mažėtų. 

„Tas progresyvumas netgi orientuotas į mokesčių mažinimą. Dabar turime 15 proc. GPM bet kokioms pajamoms, tai reiškia, kad progresyvumo šia prasme nėra. Mūsų siūlymas: iki vadinamojo slenksčio visi moka tą patį 12 proc. tarifą, o virš slenksčio esančioms pajamoms galiotų 19 proc. GPM tarifas. Net ir tie, kurie uždirbtų „popieriuje“ 1850 eurų, jie iki 1800 eurų mokėtų 12 proc. GPM tarifą, ir tik už tuos 50 eurų „įsijungtų“ 19 proc. tarifas“, - Seime penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ar Lietuvai reikalinga solidarumo principais grįsta mokesčių sistema?“ sakė L. Kasčiūnas. 

Pasak Seimo nario, konservatorių pasiūlytas modelis skirtas stiprinti viduriniąją klasę. 

„Visa šita reforma pirmiausia būtų orientuota į viduriniosios klasės stiprinimą. Žmonėms, kurie uždirba vidutinį darbo užmokestį, mokesčiai sumažėtų 21,5 euro. Didėti mokesčių našta pradeda jau tiems žmonėms, kurie gauna 3150 eurų (iki mokesčių). Truputį mokesčių našta išaugs 10 tūkstančių daug arba labai daug uždirbančių žmonių. Bet tas „solidarumo įnašas“ turėtų būti jų suvoktas kaip tam tikra neišvengiamybė“, - aiškino L. Kasčiūnas, pastebėjęs, kad ši formulė pagrįsta įvairių šalių pavyzdžiais. 

TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis taip pat įsitikinęs, kad pasiūlytas modelis naudingas ir mažesnes, ir didesnes pajamas uždirbantiems asmenims. 

„Daugiau nei milijonui žmonių, daugumai mūsų gyventojų mokesčiai sumažėtų, jie uždirbtų daugiau. Ir tik maža dalis pačių turtingiausių žmonių šiek tiek daugiau sumokėtų į biudžetą. Kas teisinga, manau, net ir jiems patiems. Ekonominis variklis po truputį stoja tiems turtingiesiems, nes čia lieka vis mažiau darbuotojų“, - spaudos konferencijoje sakė Ž. Pavilionis, besitikintis, kad šis siūlymas virs nacionaliniu susitarimu, nes mažinant socialinę atskirtį daugiau delsti esą nebegalima. 

„Tai dalinis siūlymas, turi būti sisteminė mokesčių peržiūra, tikimės, kad valdantieji ateis į Seimą su tais pakeitimais. Mes tiesiog laukti nebegalime. Teikiame šį siūlymą tikėdamiesi, kad kažkokio pobūdžio nacionalinis susitarimas gali atsirasti tarp visų politinių jėgų, nepaisant mūsų visų politinių skirtumų“, - kalbėjo Ž. Pavilionis. 

Iniciatyvos autorių skaičiavimu, preliminariai, reforma šalies biudžetui galėtų kainuoti iki 18 mln. eurų, bet galima tikėtis, kad šalies iždas nepatirs jokios papildomos naštos.