Kokia nauda iš turto revizijos?

Valstybės turto ataskaitą sudarys statistinė informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pagal atitinkamas rūšis: pastatus, žemę, miškus, kelius, transporto priemones ir kt. Taip pat bus parengtos valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos bei administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, įskaitant perduoto valdyti centralizuotai, panaudojimo efektyvumo rodiklių analizės. Turto bankas parengtą ataskaitą kiekvienais metais iki gegužės 2 d. turės pateikti Finansų ministerijai, o ši gautus duomenis iki birželio 1 d. pristatys Vyriausybei. Tokia 2016-ųjų ataskaita apie valstybės valdomą turtą jau bus parengta šiemet. Bent jau taip giriasi Vyriausybė.

Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis į tokias Ministrų kabineto pagyras žiūri skeptiškai.

„Ataskaita dar nėra parengta. Tačiau bent jau iki šiol Valdymo koordinavimo centras pateikdavo ataskaitas tik apie valstybės valdomas įmones, bet praktiškai nebuvo jokios informacijos apie savivaldybių valdomas įmones ir negirdėjau, kad ji bus pateikiama. Pačios savivaldybės gal ir žino, kiek valdo įmonių, kiek jos turi turto, dirba pelningai ar nuostolingai. Bet valstybės mastu centralizuotai nėra sukaupta tokia informacija, todėl kyla įtarimų, kad tos įmonės valdomos neefektyviai ir mokesčių mokėtojams nemažai kainuoja. O apie valstybės valdomas įmones mes ir taip nemažai žinome, todėl vargu ar iš tų ataskaitų ką nors naujo sužinosime. Pavyzdžiui, žinome, kad jos valdo 9 mlrd. eurų vertės turtą. Tai milžiniškas turtas, tačiau dividendų uždirbama labai mažai. Didžioji dalis tų įmonių dirba nepelningai ar net nuostolingai“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Anot jo, pavyzdžiui, valstybė turi įvairiausių poilsio namų ir kitų nesvarbių įmonių, kurios brangiai kainuoja, bet neduoda jokio pelno, todėl jas būtų galima privatizuoti ar uždaryti.

„Tačiau didžiausios galimybės sutaupyti yra analizuojant savivaldybių įmones ir valstybės nekilnojamąjį turtą, kurio ji turi labai daug - daugiau nei 20 mln. kvadratinių metrų“, - akcentavo ekonomistas.

Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad vien valstybei priklausančių pastatų šildymui per metus išleidžiama daugiau, nei skiriama visų šalies mokytojų algoms.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Artūras Skardžius įsitikinęs, kad būtina centralizuotai suskaičiuoti ir savivaldybių turtą.

„Turint centralizuotą informaciją ir centralizuotą valdymą, būtų galima mažinti turto išlaikymo sąnaudas. Šiandien viešasis sektorius, specialistų skaičiavimais, yra maždaug tokio dydžio, tarsi Lietuvoje gyventų apie 5 mln. gyventojų. Todėl viešojo sektoriaus, visos infrastruktūros, visų pastatų išlaikymas yra per didelė našta gyventojams, nes kainuoja ir elektra, ir vanduo, ir šildymas. Tačiau nėra mechanizmo, kaip įvertinti turto panaudojimo efektyvumą, nors jis buvo reikalingas jau vakar. Sukurti tokį mechanizmą bus Vyriausybės namų darbai, nes dabar dėl jo nebuvimo didžiuliai pinigai nueina vėjais“, - tvirtino A. Skardžius.

Politiko teigimu, kai nėra susistemintos informacijos apie savivaldybių valdomą turtą ir kai tas turtas valdomas necentralizuotai, savivaldybėms tai atriša rankas įvairiausioms aferoms ir įtartiniems sandoriams.

„Kiekvienas kvadratinis metras turi vertę, ir verslas, norėdamas ten vystyti veiklą, turi jį įsigyti už rinkos kainą. O dabar nusiperkamas, atsiprašant, tualetas, prie jo nemokamai priskiriamas pusės hektaro sklypas neva tualeto eksploatacijai, nors kiekvienas hektaras kainuoja milijonus. Puikiausias pavyzdys - sklypas, ant kurio stovi „Žalgirio“ stadionas, kur verslas vykdo statybas, nors žemės neįsigijo. Aišku, tokių atvejų yra ir daugiau. Kas galėtų paneigti, kad už tokias dovanėles verslui kažkas negauna kyšių? Akivaizdi žala valstybei turbūt ne veltui daroma. Negana to, 4 tūkst. vilniečių laukia, kol jiems bus atkurta nuosavybė. O kas daroma? Štai „Lietuvos energijos“ antrinei įmonei „NT valdos“ buvo suteiktas sklypas sostinės Gervėčių gatvėje. Tas sklypas buvo priskirtas prie nebenaudojamo garažo, kurį eksploatavo „NT valdos“. Tas garažas buvo parduotas su viso hektaro užstatymo teise, užuot žemę panaudojus nuosavybės atkūrimui. Didžiulė netvarka, daugybė neskaidrių sandorių. Nesakau, kad niekam tai nerūpi, niekam neįdomu. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi veiksmų šioje srityje, tačiau stipriai gavo per galvą nuo aukščiausių pareigūnų“, - sakė A.Skardžius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“