Kodėl Lietuva atitinka visus kriterijus eurui?

Specialioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas bei A.Šemeta, vyravo tokia pakili nuotaika, jog atrodė, kad sulaukėme ne leidimo įsivesti eurą, o pranešimo apie Lietuvos pergalę pasaulio futbolo čempionate.

„Noriu su visais Lietuvos gyventojais pasidalyti gera žinia, kurios sulaukėme iš Europos Komisijos, kuri teigia, kad Lietuva yra pasirengusi įsivesti eurą. Lietuva labai stengėsi, daug nuveikė ir sėkmingai išlaikė šį egzaminą“, - sakė premjeras A.Butkevičius.

R.Šadžius, reklamuodamas eurą, netgi nevengė, švelniai tariant, netikslumų, akcentuodamas, kad Lietuvoje algos auga jau ir dabar, kai pasklido žinia apie būsimą euro įvedimą.

Deja, praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinė mėnesio alga Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 1 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir siekė 2315,9 lito.

Lietuvos bankas skelbia, kad Lietuvai euro įvedimas kainuos itin daug - apie 1 mlrd. litų pirminį įnašą (jį turėsime sumokėti lygiomis dalimis po 200 mln. litų per 5 metus) bei 8,5 mlrd. litų vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėjimui bet kurią akimirką. Dar apie 300 mln. litų kainuos informacinių technologijų sistemų pakeitimai. Iš kur Lietuva turėtų paimti tokius pinigus? Kad ir tuos 200 mln. litų kitąmet, kai trūksta pinigų net pensijoms kompensuoti? Su tokiu klausimu „Vakaro žinios“ kreipėsi tiesiai į A.Šemetą.

„Čia jau Vyriausybės reikia klausti, iš kur ji ketina paimti pinigų“, - teatsakė A.Šemeta.

Į dienraščio klausimą, kodėl žlugdomas referendumas dėl euro, eurokomisaras, atrodo, atsakymą yra suderinęs su Lietuvos politikais, nors mūsų šalyje retokai lankosi.

„Lietuvos žmonės savo valią dėl euro išreiškė per referendumą dėl stojimo į ES 2003 metais“, - lyg atmintinę kartojo A.Šemeta. Ir pridūrė, kad dabar, kai Lietuva atitinka visus kriterijus, mūsų šalis privalo atsisakyti lito, nes tai yra įsipareigojusi. Kilo natūralus klausimas: negi Švedija neatitinka kriterijų, jei savos valiutos neatsisako?

„Švedija nėra priėmusi tokio sprendimo. Nėra privaloma įsivesti eurą, vos tik šalis atitinka kriterijus“, - keistai atsakė A.Šemeta.

Žvilgsnis iš Latvijos

- Politikai tvirtina, kad, Lietuvai įsivedus eurą, kainos nekils. Ir pateikiamas Latvijos pavyzdys: atseit ir pas jus kainos nekilo. Ar tikrai mūsų politikai nemeluoja? - „Vakaro žinios“ teiravosi Latvijos nepriklausomo ekonomisto Dmitrijaus SMIRNOVO.

- Oficialiai kainos Latvijoje dėl euro nepakilo, infliacija rodoma nulinė. Tačiau realybė yra kitokia nei deklaruojama politikų. Tiek produktai, tiek paslaugos pabrango 10-20 proc. Beje, gudraudami verslininkai kainas be jokios priežasties ėmė kelti gerokai prieš euro įvedimą. Labiausiai pabrango maisto ir kitos plataus vartojimo prekės. Tą visi jaučia, tačiau oficiali statistika rodo ką kita. Taip bus ir pas jus.

- Latvijos centrinio banko vicepirmininkė Zoja Razmusa užvakar viešėjo Lietuvoje ir tikino, kad mums eurą įsivesti būtina, kad mums reikia imti pavyzdį iš latvių, kurių dauguma dabar labai patenkinti euru. Ar tikrai labai patenkinti?

- Tai kad buvo apklausa, kuri parodė ką kita. Žmonėms labai nepatinka, kad dėl euro 10-20 proc. išaugo kainos. Apklausa buvo ir prieš euro įvedimą. Daugiau nei pusė Latvijos gyventojų tada irgi pasisakė prieš lato atsisakymą.

- Tai kodėl tada lato buvo atsisakyta?

- Pas mus net buvo iniciatyvinė grupė, kuri norėjo referendumą dėl lato išsaugojimo surengti.

- Pas mus irgi tokia iniciatyvinė grupė yra.

- Bet turbūt jai daromi trukdžiai.

- Tikrai taip.

- Ir pas mus Latvijoje apie tą grupę niekas net girdėti nenorėjo. Esu įsitikinęs, kad tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje euro įvedimo klausimu privalėjo būti rengiami referendumai. Tačiau jų nebuvo, nes apklausos rodo, kad žmonės euro nenori. Jei būtų buvę referendumai, tada politikai negalėtų euro įvesti. Juo labiau kad ir praktika tai rodo. Danijoje ir Švedijoje referendumai vyko ir abiejų šalių gyventojai pasisakė prieš eurą.

- Lietuvos politikai žada, kad, įvedus eurą, užsieniečiai puls pas mus investuoti, didės žmonių pajamos, tapsime geopolitiškai saugesni ir t. t. Ar Latvijoje visa tai atsitiko?

- Bent jau aš, nors ir esu ekonomistas, to nepastebėjau. Ypač dėl investicijų tai visiškai jokio poveikio euras nepadarė. O algos truputį padidėjo, bet tik todėl, kad tuo pačiu metu, kai buvo įvestas euras, buvo padidinta ir minimali alga. Su euru tai visiškai nesusiję.

- Tai visgi lengviau gyventi pasidarė atsisakius lato ar sunkiau?

- Ginčytinas klausimas, nes pliusus, jei tokių ir yra, nusveria pagrindinis minusas: atsisakius lato Latvija yra nebe valstybė, o savivaldybė ES sudėtyje. Dabar Latvija savo ekonominę nepriklausomybę visiškai atidavė Briuseliui.

VŽ. Faktai

Pagal vakar Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pateiktą ataskaitą, Lietuva, deja, gali litą pakeisti euru pagal visus penkis būtinus kriterijus. Metinė infliacija iki šių metų balandžio siekė 0,6 proc. (Mastrichto kriterijus - 1,7 proc.). Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo 2,1 proc. BVP (kriterijus - 3 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP (kriterijus - 60 proc. BVP). Nacionalinės valiutos ir euro kurso leistinas svyravimas siekia +/- 15 proc., o Lietuvoje pastaruosius dvejus metus nukrypimo nuo normų nepastebėta. Vidutinių ilgalaikių palūkanų metinė norma iki šių metų balandžio Lietuvoje siekė 3,6 proc. (kriterijus - 6,2 proc.).