Klientas "Swedbank" kaltina apgaule

Įtartinas paslaugumas

Statybų verslu užsiimantis 44 metų klaipėdietis R.Kinderis šiandien su šypsena, nors ir ne su linksma, prisimena prieš kelerius metus įvykusį sandėrį su Švedijos banku „Swedbank“, valdančiu to paties pavadinimo banką Lietuvoje.

„Tai jau dabar susimąstau, kodėl tada banko darbuotojas buvo toks paslaugus. Jis pats vartė sutarties lapus, kad tik man kuo patogiau būtų pasirašinėti. Priešingai nei šiandien, tuo metu man jokių įtarimų nekilo“, - kalbėdamas su „Respublika“ savo istoriją pradėjo R.Kinderis.

2008 metų rugpjūčio viduryje jis, kaip UAB „SAAS Capital Management Group“ direktorius, pasirašė sutartį su „Swedbank“ dėl bankui priklausančio Klaipėdos centrinėje dalyje stovinčio įspūdingo pastato pirkimo.

R.Kinderio teigimu, derybos su banku buvo ilgos ir atkaklios. Pastarasis nė už ką nenorėjo sumažinti kainą ir kaip kozirį panaudojo argumentą, kad šiuo pastatu labai domisi ir kitas potencialus pirkėjas.

„Bankininkai leido aiškiai suprasti, kad kas pirmas duos pinigus, tas ir laimės. Taip mes ir įsipareigojome per kelerius metus sumokėti 8,5 milijono litų“, - sakė R.Kinderis.

Bandė pakeisti sutartį

Prieš pasirašydami sutartį, pastato pirkėjai ją labai gerai išnagrinėjo. Tam pasitelkti teisininkai ir finansininkai. Tačiau atvykę į banką jie gavo ją „patobulintą“.

„Peržvelgęs galutinį sutarties variantą, pačioje jos pabaigoje pamačiau du papildomus punktus, apie kurios prieš tai nebuvo nė kalbos. Vienas jų - pirkėjas įsipareigoja sumokėti visas įsigyjamo objekto ankstesnes skolas, jei tokios atsiras. Aš iš karto pasakiau, kad tokios sutarties tikrai nepasirašysiu. Banko darbuotojas mus puolė raminti, kad tuoj viską sutvarkys. Ir nors įprastai tokiems dalykams sutikimą duodanti banko valdyba renkasi tik kartą per savaitę, jam užteko vieno telefono skambučio“, - tvirtino R.Kinderis.

Netrukus buvo išspausdinti trys naujos sutarties, jau be minėtų punktų, egzemplioriai (apie 30 lapų kiekvienas), juos verslininkas ir pasirašė.

Milijonų verta staigmena

Šią sutartį R.Kinderis pasidėjo į seifą ir jį užrakinęs pamiršo. Jos prireikė tik kitų metų pavasarį, kai naujieji pastato šeimininkai sugalvojo prisijungti prie miesto šilumos tinklų.

„Pamatėme, kad žiemą šildyti didžiulį pastatą elektra labai brangiai kainuoja. Pradėjus tvarkyti dokumentus dėl miesto šildymo įvedimo, reikėjo gauti „Swedbank“ sutikimą, nes kol nesumokėta visa suma, jis buvo oficialus pastato savininkas. Tada vėl peržiūrėjau sutartį ir nustėrau. Joje aiškiai parašyta, kad Romas Kinderis yra laiduotojas. Nors prieš pasirašant sutartį apie tai nebuvo net užsiminta“, - teigė klaipėdietis.

Verslininkas paskambino banko vadybininkui, šis patikino, kad tai greičiausiai yra apmaudi klaida, ir pažadėjo viską išsiaiškinti bei klaidą ištaisyti.

„Swedbank“ aiškinasi ir klaidą taiso iki šiol. Per tą laiką išėjau iš šios bendrovės, o ji bankrutavo. Bankas nutraukė su ja sutartį, pastatą atėmė, o man ir bendrovės akcininkei atsiuntė raginimą solidariai sumokėti 2 milijonus litų. Netrukus „Swedbank“ šį pastatą įtartinai labai pigiai - tik už apie 3 milijonus litų - skubiai pardavė savo antrinei įmonei. Paskui iš mūsų paprašė sumokėti jau ne 2, o visus 5 milijonus litų“, - tvirtino R.Kinderis.

Beje, iki sutarties nutraukimo UAB „SAAS Capital Management Group“ bankui jau buvo sumokėjusi už pastatą per du milijonus litų.

Suplanuota klasta

Siekdamas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, R.Kinderis kreipėsi į teismą. Pajūrio prokurorai verslininkui padėti atsisakė. Išklausę jo įtarimus, jie tvirtino „Swedbank“ veiksmuose nusikaltimo sudėties neįžvelgiantys.

„Patekau į gudriai banko paspęstus spąstus. „Swedbank“ pasinaudojo tuo, kad bankais yra pasitikima, ir viską suplanavo iš anksto. Kaip galėjau tapti laiduotoju ir dar tokiame sandėryje, kai neturėjau jokio turto. Net laidavimo sutartyje nėra nurodyta, kuo konkrečiai aš laiduoju. Manau, kad ji man pakišta slapčia ir aš ją pasirašiau, pasirašydamas pastato pirkimo sutartį. O juk banko pareiga yra visas sutarties sąlygas ir smulkmenas išaiškinti klientui. Man niekas nieko nesakė ir net neužsiminė. Aš tikrai nebūčiau pasirašęs sutarties, jos neperskaitęs“, - tikino R.Kinderis.

Verslininkas realiai vertina savo šansus laimėti teisminę kovą su galingu ir turtingu banku.

„Čia, kaip ir pokeryje. Kas turi daugiau pinigų, tas ir įspraudžia varžovą į kampą. Juk bet kokį teismo sprendimą galima skųsti ir taip brangiai kainuojantį bylinėjimąsi tęsti iki begalybės. Priešingai nei man, bankui tam pinigų tikrai netrūksta“, - sakė R.Kinderis.

Pirmuosius kovos su „Swedbank“ rezultatus klaipėdietis jau pajuto. Duomenų bazėse jis jau figūruoja kaip didžiausias skolininkas.

„Nors juristai tvirtina, kad mano laidavimas yra nieko vertas, bankas teigia, kad aš įsipareigojęs viskuo. Kur tik dabar einu, kuo tik bandau užsiimti, niekas su manimi nenori turėti reikalų. Aš juk skolingas milijonus, tad esu sukčius, apgavikas ir niekšas“, - nelinksmai ironizavo R.Kinderis.

Banko atsakymas

Saulius ABRAŠKEVIČIUS, „Swedbank“ atstovas spaudai:

 „Swedbank“ kategoriškai atmeta bet kokius kaltinimus, kad „Swedbank lizingas“ apgaule privertė p.Romą Kinderį pasirašyti laidavimo sutartis už UAB „SAAS Capital Management Group“.

Norėtume taip pat paminėti, kad p.R.Kinderis yra pasirašęs ne vieną, o dvi laidavimo sutartis už UAB „SAAS Capital Management Group“. Pirmąją būdamas bendrovės akcininku ir antrąją būdamas šios bendrovės direktoriumi. Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė. LR civilinis kodeksas numato, kad „prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“ (6.123 str. 1 d.). Taigi laidavimo sutartimis buvo susitarta, kad laidavimas galios tol, kol bus įvykdytos prievolės pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis.

Tuo atveju, jei bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, „Swedbank lizingas“ yra pasiruošęs suteikti visą informaciją, reikalingą tyrimui atlikti ir išsamioms išvadoms pateikti.