Klausimas Stasiui Kropui: Bankams geriau. O Lietuvai?

akar du Lietuvoje veikiantys bankai - DNB ir „Nordea“ pranešė, kad yra susitarę sujungti savo veiklą Lietuvoje. Be kita ko, bus kuriamas naujas bankas visoms trims Baltijos šalims ir panašu, kad jis apsistos toli gražu ne Lietuvoje. Eilinį kartą mūsų klientai liks tik vartotojais ir brangias paslaugas perkančiais bankų maitintojais, o uždirbti banko pelnai, kaip įprasta, bus kraunami kitų šalių biudžetuose. Negana to, su nerimu susijungimo laukia ir 3100 abiejuose bankuose dirbančių lietuvių darbuotojų.

- Kokius pokyčius į Lietuvos bankinį sektorių atneš dviejų šalyje iki šiol atskirai veikusių bankų susijungimas? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio KROPO.

- Vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga. Ko gero, susiformuos naujas konkurencingas darinys, kuris bus pajėgus dar labiau konkuruoti ir pagerinti paslaugų teikimą klientams, tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Man nerimą kelia kitas aspektas - kur bus banko būstinė? Jei dar neskelbiama, tai greičiausiai, atsižvelgiant į teisinę aplinką ir reguliavimą, tai bus Estija. Reikia pasveikinti Estiją turint naują didelį banką, o mes vietoj norvegiško banko ir švediško banko filialo turėsime vieną Estijos banko filialą.

- Nors filialas veiks mūsų šalyje, o milijoniniai bankų pelnai mums ne naujiena, mokesčiai Lietuvoje neužsiliks?

- Mokesčiai bus mokami Estijoje. Investicijos, kurios buvo įgyvendinamos Lietuvoje, bus keliamos į Estiją. Tai didelė Estijos sėkmė. Nors Lietuva turi patikimą IT sektorių ir tikrai galėjo konkuruoti, bet reguliavimo aplinka, matyt, paveikė. Ko gero, siekiama kašto ekonomikos, esant konkurencingam ir dideliam filialui. Kaip asociacijos atstovas, tokiu sprendimu nesidžiaugiu.

- Dažniausiai jungiant įmones, optimizuojami valdymo procesai ir padaliniai. Reikia pripažinti, kad dalis žmonių neteks darbo vietų, o klientai pasiges šalia namų veikusių banko padalinių?

- Akivaizdu, kad sumažės darbo vietų, kartu įmokų už darbuotojus į „Sodros“ biudžetą. Žinoma, čia įvyks tam tikras rimtas struktūrinis pasikeitimas. Natūralu, viskas bus dar labiau keliama į elektroninę erdvę, tad ir toliau mažės bankų skyriai. Tiems, kurie naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, susijungimas yra gera žinia, o tiems, kurie labiau mėgsta tiesiogines konsultacijas, matyt, teks tik prisitaikyti.

- Banke dirbančių žmonių segmentas gana didelis Lietuvoje. Gal yra juos ginančios profesinės sąjungos?

- Yra ar nėra profsąjunga, natūralu, kad tikro dubliavimo nebus, nes bus vykdoma masto ekonomija. Kai kam gal ir bus pateikti kokie pasiūlymai, tačiau greičiausiai laikantis visų teisės aktų bus tai atliekama (atleidimai iš darbo - aut. past.). Be abejo, žmonės gaus išeitines, tačiau tai nieko nedžiugina. Garantijas gauti gerai, tačiau norisi turėti perspektyvą. Deja, kyla rizika, kad tam tikram kiekiui žmonių visgi reikės ieškotis naujų darbo vietų.

- Mūsų šalyje vis dar gana didelis bankų klientų segmentas - vyresnio amžiaus žmonės, iš kurių nemaža dalis net kompiuterio namie neturi. Kaip juos palies susijungimas ir tiesioginių paslaugų bei bankų skyrių mažinimas?

- Tiems žmonėms, be abejo, bus sunkiau. Nors ir dabar yra skyrių mažėjimas, tad, matyt, teks prisitaikyti arba ieškoti kitų analogiškų paslaugų teikėjų, kurie galbūt kompensuos tą nišą. Manau, kad paslaugų teikėjų turėtų atsirasti. Nors reikėtų sudaryti jiems galimybę. Nes, kai yra įvestas reguliavimas paslaugų krepšeliui ir numatomas konkretus kainos vidurkis, tai reiškia, kad paslaugas turi teikti nuostolingai. Tai tas pačias paslaugas galėtų teikti vietiniai bankai ir kredito unijos, bet tai yra brangiau. Bijau, kad pasiūlos gali nebūti, nes ir kredito unijos turės taip pat spausti kaštus, kad galėtų atitikti krepšelio paslaugų reguliavimą, kuris neleidžia nusistatyti normalios kainos ir spaudžia tilpti į tam tikras ribas.

- Pastaraisiais metais bankų paslaugų įkainiai tik kilo ir už kiekvieną pajudėjimą sąskaitoje, net ir elektroniniu būdu, tenka bankui sumokėti. Kažkokios kainų ribos galiausiai juk turi atsirasti?

- Statistika rodo, kad per mėnesį vidutinė visų paslaugų krepšelio kaina yra apie 2 eurus. Tam tikriems segmentams, tokiems kaip pensininkai, moksleiviai ar studentai, yra visokių programų gauti nemokamai šias paslaugas. Nuomonė dėl paslaugų įkainių kilimo yra galbūt daugiau susijusi su pinigų išgryninimo paslaugomis, dėl kurių buvo didžiausias triukšmas. Manau, tai daugiau anekdotas nei skaičiais pagrįsti faktai. Elektroninėmis paslaugomis iki šiol galima naudotis beveik nemokamai. Tie, kas norėjo, galėjo pasirinkti ir pasirinko tam tikrą planą, atitinkantį jo poreikius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“