Klaipėdos uosto apyvarta kilo

Rekordinis gegužės mėnesio darbo tempas, kai krauta 3,6 mln. tonų krovinių, padėjo Klaipėdos uostui išlaikyti teigiamą krovos rezultatą. Per pirmus 5 šių metų mėnesius krauta 17,2 mln. tonų (+3,1 proc.) krovinių, pajamos padidėjo iki 23,9 mln. eurų (+3 proc.). Tokie skaičiai, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, atitinka planuotus rodiklius.

Sekasi ne visiems

Daugiausia nerimo dėl svyravimų A. Vaitkui kelia mažėjanti bendrovės „Klaipėdos nafta“ terminalo apkrova. „Šiai įmonei reikėtų ieškoti papildomų šaltinių, nes srautas dyzelino, kuris iš Mažeikių buvo gabenamas per Klaipėdą, dabar nukreipiamas į Baltarusiją. Ten jo vartojimas padidėjo užtvenkus nelegalius tiekimo kelius. Baltarusija preciziškai siekia skaidrumo rinkoje, todėl dyzeliną gabena iš „Orlen Lietuvos“, – A. Vaitkus nurodė priežastį, kodėl skystųjų krovinių krova uoste per 5 šių metų mėnesius sumažėjo beveik 18 proc., iki 4,4 mln. tonų. Tuo metu kita bendrovė – Krovinių terminalas – pasiekė rekordinę naftos produktų krovą. Skystųjų trąšų krova taip pat didėjo.

Generalinių krovinių apyvarta šiemet kiek menkesnė nei pernai – 4,9 mln. tonų (-3,8 proc.), tačiau konteinerių krova pasiekė žemumą ir ima kilti.

A. Vaitkus pažymi, kad apyvartą tvirtai didina stambiausia ir universaliausia uosto krovos kompanija KLASCO (+14,5 proc.) bei vien baltarusiškas trąšas kraunantis Biriųjų krovinių terminas (+36,8 proc.), iš antrosios pozicijos išstūmęs „Klaipėdos naftą“. Šios įmonės ir teikia vilčių, kad šiemet uosto apyvartos kreivė nesmuks žemyn.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža intensyvesnę krovą sieja ne tik su biriųjų trąšų eksporto padidėjimu per specializuotą terminalą, bet ir su generaliniais kroviniais, kraunamais modernesne technika. „Pernai įsigijome naujų kranų, kuriais efektyviau kraudami įrodėme klientams, kad galime patobulinti procesą. Mums padeda ir sistemingas darbas su klientais. Jie visi – nuolatiniai partneriai, bet rado naujų prekybos nišų. Džiaugiamės, kad jiems sekasi. Todėl šiemet planuojame 4 proc. didesnę apyvartą nei pernai, kai krovėme 12,4 mln. tonų“, – kalbėjo A. Pauža.

Bendrovės KLASCO teritorijoje KVJUD numato dar 2 krantinių rekonstrukciją. Šiuo metu vyksta rangovo parinkimo konkursas. A. Vaitkus įsitikinęs, jog KLASCO, turėdama ilgesnę ištisinę krantinių liniją, išgilintą iki 16 metrų, žengs dar vieną žingsnį į priekį. „Labai laukėme, kad baigtųsi tarpžinybiniai nesklandumai ir prasidėtų 10–11 krantinių rekonstrukcija. Dabar vienu metu galime priimti 4 „Panamax“ laivus, o po rekonstrukcijos turėsime galimybę priimti 5“, – KVJUD planus palankiai vertino A. Pauža.

Pasak A. Vaitkaus, šių metų laivų įplaukimo tendencijos atskleidė, kad didžiausia kliūtis apyvartai didinti yra uosto vartai. Juos numatoma rekonstruoti artimiausiais metais, o kol kas vyksta variantų atranka. „Krova Klaipėdos uoste didėja, bet laivų skaičius mažėja, nes dabar jie didesnių parametrų. Tai vyksta visuose Europos uostuose, tokia yra pasaulinė tendencija, ir Klaipėda – ne išskirtinė. Tampa akivaizdu, kad uosto vartus būtina pertvarkyti. Kai darbai bus atlikti, būsime konkurencingesni“, – teigė KVJUD vadovas.

Klaipėdos uostas šiemet išlaiko Baltijos valstybių uosto lyderio pozicijas. Per 5 mėnesius Rygoje krauta 14,8 mln. tonų (-4 proc.), Ventspilyje – 10,7 mln. tonų (+20 proc.), Taline – 8,8 mln. tonų (-15, proc.) krovinių. Pagal jų rūšis šiuose uostuose dominuoja nafta ir naftos produktai, anglys, konteineriai, trąšos, paskui rikiuojasi ro-ro kroviniai, metalai, grūdai.