Klaipėdos savivaldybė geriausia, bet...

Reikia pasitempti

Yra sričių, kurioje Klaipėdai būtina pasitempti. Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, Klaipėdai reikėtų įsileisti daugiau privataus kapitalo į šilumos ūkį. "Mes nepretenduojame į visažiniškumą, tačiau, mūsų manymu, privatus kapitalas šilumos ūkį padarytų efektyvesnį. Šiuo metu apie 20 proc. AB "Klaipėdos energija" akcijų valdo privati įmonė. Tai yra teigiamas dalykas, tačiau tuo nereikėtų apsiriboti", - sakė Ž. Šilėnas.

Jo teigimu, reikėtų atsisakyti privačių įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, paslaugų kainų reguliavimo. Taip pat atsiskaitymą už atliekų surinkimą organizuoti ne rinkliavomis, o sutartimis tarp paslaugų gavėjo ir teikėjo.

Jam antrino ir Vytautas Žukauskas, "Lietuvos savivaldybių indekso 2012" tyrimo vadovas ir LLRI vyresnysis ekspertas. Anot jo, Klaipėda dar pagerintų savo reitingą, jei mažintų savivaldybės nustatomus mokesčius, sveikatos paslaugų teikimo srityje pritrauktų daugiau privataus kapitalo, mažintų savivaldybės skolą, atsisakytų nenaudojamo turto.

Taip pat Klaipėdai reikėtų pasitempti sveikatos ir švietimo srityse. "Klaipėdoje yra per mažai privačiai paslaugas teikiančių gydytojų. Be to, uostamiestyje taikomi administraciniai apribojimai, trukdantys mokiniams ir jų tėvams laisvai pasirinkti mokyklas.

Verslo aplinka

Klaipėdos miestas užėmė lyderio poziciją tarp kitų miestų vertinant savivaldybes investuotojų požiūriu, investicijų dydį bei savivaldybės nustatomus mokesčius. Čia Klaipėda ženkliai atsiplėšė nuo kitų miestų savivaldybių. Uostamiestis surinko 70,5 balo iš 100 galimų, o antra geriausia yra Panevėžio miesto savivaldybė - 56 balus.

"Savivaldybių sprendimai turi didelę įtaką investicinei aplinkai ir verslo sąlygoms, pačios savivaldybės nustato verslui svarbių mokesčių tarifus. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės, valstybinės žemės nuomos. Matome, kad Klaipėdoje aukštas investicijų apskirtai, taip pat užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, lygis. Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų tenka apie 34 veikiančius ūkio subjektus, kai šalies vidurkis yra 26. Nors savivaldybės nustatomi mokesčiai nėra maži, jie yra mažesni nei kitose didžiosiose miestų savivaldybėse", - teigė Vytautas Žukauskas.

Pagal savivaldybių ir savivaldybių finansų valdymo rodiklius, administracijos ir personalo, turto valdymą bei biudžetą - taip pat pirmavo Klaipėdos miestas (šioje srityje jis buvo įvertintas 71,8 balo iš 100 galimų). Klaipėda pasirodė kaip geriausiai gebanti ne tik valdyti savo turtą, bet ir administruoti visos savivaldybės veiklą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų tenka apie 2 savivaldybės administracijos ar seniūnijų darbuotojus, kai šalyje vidutiniškai tenka po 5 darbuotojus.

"Neefektyvus savivaldybės finansų, turto, administracijos valdymas yra našta savivaldybės gyventojams, todėl šios sritys yra ne ką mažiau svarbios nei investicinė aplinka ar gyventojams teikiamos paslaugos. Savivaldybės turi taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, gyventi pagal savo kišenę, atsisakyti nenaudojamo turto, mažinti administracinį aparatą. Šiuos uždavinius Klaipėdos miestas sprendžia neblogai", - teigia V. Žukauskas.

Bendroje įskaitoje antrąją ir trečią vietas indekse užima Vilniaus ir Panevėžio miestai. Tarp ne miesto savivaldybių pirmoje vietoje indekse yra Kretingos rajono savivaldybė, taip pat - Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Kėdainių rajono, Plungės rajono savivaldybės.