"Klaipėdos naftos" investicijos pradžiugins ir šalia uosto gyvenančius klaipėdiečius.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžius šalia uosto gyvenančių miestiečių skundams dėl esą aplinką teršiančių uosto kompanijų kaimynystės, "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, ar iš tiesų ši tarša visada viršija leistinas normas ir kas yra daroma jai sumažinti.
Neseniai uostamiesčio ekologinio klubo "Žvejonė" surengtame pasitarime kai kurie gyventojai tvirtino, esą jiems jau yra įgrisęs sklindantis naftos produktų kvapas.
Bendrovė "Klaipėdos nafta" pripažįsta, jog jos vykdoma veikla - naftos produktų krova - natūraliai lemia tai, kad tam tikras naftos produktų garų, vadinamųjų lakiųjų organinių junginių, kiekis iš tiesų patenka į aplinką.
Tačiau, kaip teigia šios įmonės specialistai, kompanijoje yra vykdoma griežta aplinkos taršos prevencija bei kontrolė, o į aplinkos apsaugos priemones investuojami nemaži pinigai.

Leistinos normos šiemet neviršija

Anot "Klaipėdos naftos" gamybos direktoriaus Gedimino Vitkausko, iš įmonės taršos šaltinių išgaravus lakiesiems organiniams junginiams, paprastai jie pasklinda po bendrovės teritoriją ir ištirpsta ore. Nors pasitaiko, kad jų likučius vėjas nuneša ir už įmonės sanitarinės zonos ribų.
Tačiau remiantis "Klaipėdos naftos" vykdomo aplinkos oro taršos lakiaisiais organiniais junginiais monitoringo rezultatais, pirmąjį šių metų ketvirtį leistina šių junginių koncentracijos ore norma viršyta nebuvo (žr. lentelę).

Nekontroliuotų - negalėtų dirbti

Tokią oro taršos kontrolę bendrovė pagal sutartį su sostinės įmone "Ekolabora" vykdo nuo 2002 metų pradžios. Apie jos rezultatus visada informuojamas LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Su šiuo departamentu derinami visi aplinkosauginiai projektai, atsižvelgiama į departamento specialistų pastabas bei pasiūlymus.
Beje, pagal angliavandenilių išmetimus į atmosferą skaičiuojamas ir aplinkos taršos mokestis.
Į aplinką išmetamų naftos produktų garų kiekis yra matuojamas kelis kartus per mėnesį trijuose postuose - Melnragėje prie meteorologijos stoties, prie tilto per geležinkelį ir prie stadiono.
Preliminariais duomenimis, lakiųjų organinių junginių koncentracija labiausiai priklauso nuo oro temperatūros ir vėjo krypties.

Kada juntamas kvapas?

Naftos produktų kvapą žmogaus uoslė gali pajusti jau tuomet, kai jų garų koncentracija siekia vos 0,3 miligramo viename kubiniame metre oro (mg/kub. m).
Tuo tarpu leistina norma už aplink terminalą esančios 200 metrų pločio sanitarinės zonos ribų, kitaip tariant - gyvenamosiose teritorijose, yra iki 5 mg/kub. m.
Vadinasi, kvapas juntamas ir tada, kai lakiųjų organinių junginių koncentracija yra 10-15 kartų mažesnė nei leistina norma.

Likvidavo taršos šaltinį

Artimiausiu metu, be oro taršos lakiaisiais organiniais junginiais monitoringo, "Klaipėdos nafta" fiksuos ir azoto oksidus, kurie yra išmetami iš naujosios įmonės katilinės.
Pernai kovą pradėta eksploatuoti dujomis kūrenama katilinė, įmonei kainavusi 41,42 mln. Lt, pakeitė senąją mazutu kūrentą katilinę, kuri per metus į aplinką išmesdavo apie 500 tonų sieros junginių ir buvo vienas didžiausių aplinkos taršos šaltinių.
Beje, dujos - daug brangesnis kuras nei mazutas. Bet nors išlaidos ir didesnės, bendrovė vis tik pasirinko ekologiškesnį kurą.

Degins garus

Nepaisant to, jog oro tarša lakiaisiais organiniais junginiais pastaruoju metu neviršija leistinos normos, "Klaipėdos nafta" jų patekimą į aplinką siekia dar labiau sumažinti.
"Vakarų eksprese" jau rašėme, jog ketindama pradėti žaliavinės naftos krovą, įmonė pagal firmos "Tebodin/Kaunas" projektą jau šiemet numato pastatyti naftos garų deginimo įrenginį.
Toks įrenginys sudegins iki 98 proc. į aplinką patenkančių garų.
Iš pradžių bus deginami tik iš antrojoje uosto krantinėje kraunamų tanklaivių tankų surenkami naftos produktų garai (angliavandeniliais užterštas oras), o ateityje suprojektavus ir nutiesus papildomus vamzdynus, į šį įrenginį bus nukreipti ir pirmojoje krantinėje kraunamuose tanklaivių tankuose surinkti naftos produktų garai.

Užkirs kelią

AB "Klaipėdos nafta" šiemet dviejuose 20 000 kub. m talpos dyzelino rezervuaruose bei šešiuose tokios pat talpos mazuto rezervuaruose įrengs plaukiojančius (pontoninius) stogus, kurie taip pat padės mažinti oro taršą.
Be to, bendrovės administracija svarsto galimybę prie bendrovės teritoriją ribojančios tvoros iš stadiono pusės pastatyti 3-5 metrų aukščio ekraninę sienelę.
Mokslininkų paprašyta įvertinti, ar tokia sienelė užkirstų lakiųjų organinių junginių kelią link Sportininkų gatvės rajono. Jei ši sienelė būtų efektyvi, mokslininkai duotų rekomendacijas, iš kokių medžiagų ir kaip ją pastatyti.

Saugo ir vandens išteklius

Dar vienas "Klaipėdos naftos" šiuo metu vykdomas aplinkosauginis projektas - nuotekų biologinio valymo įrenginių statyba.
Iki šiol įmonėje iš laivų priimtas balastinis vanduo buvo valomos mechaniniais vandens valymo įrenginiais. Pastačius nuotekų biologinio valymo įrenginius, visi bendrovės nuotekų vandenys bus valomi tik įmonės vandens valymo įrenginiuose. Bendrovė galės priimti balastinius bei lijalinius vandenis iš visų laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uosto bendroves.
Nuotekų biologinio valymo įrenginiuose specialios bakterijos tarsi "suvalgys" vandenyje tirpstančius teršalus. Šie įrenginiai užtikrins į atvirus vandens telkinius išleidžiamo vandens kokybę.

Investuojami milijonai

"Klaipėdos naftos" specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog visiems šiems projektams, kurie sumažins ir aplinkos taršą, įgyvendinti įmonė negauna jokių subsidijų ir skiria tik savo investicines lėšas.
Žaliavinės naftos krovos technologinių įrenginių, jų statybos bei projektavimo darbų kaina siekia 8,7 mln. Lt.
Aštuoni plaukiojantys stogai bei jų montavimo darbai kainuos apie 3 mln. Lt, o minėtas angliavandenilių garų deginimo įrenginys kartu su garų kondensato drenavimo ir garų surinkimo laivuose įranga - apie 1,8 mln. Lt.
Dar apie 6,2 mln. Lt atsieis biologinio nuotekų valymo įrenginių projektas.
Praėjusiais metais į šiuos projektus jau buvo investuota 314,7 tūkst. Lt. Be to, pernai vien tik oro, vandens išteklių, dirvos ir požeminio vandens apsaugai, atliekų tvarkymui buvo skirta per 1,1 mln. Lt.