"Klaipėdos nafta" vykdo naujus investicinius projektus.

Praėjusiais metais 42 mln. litų ikimokestinio pelno uždirbusi bendrovė "Klaipėdos nafta" šiemet modernizacijai bei ūkio reikmėms yra numačiusi investuoti apie 11 mln. litų.

Ruošiasi krauti naftą

Dabar kraunanti naftos produktus (mazutą, benziną, dyzelinį bei aviacinį kurą ir kt.), rudenį bendrovė planuoja pradėti krauti ir žalią naftą.
Jau yra paruoštas ir derinamas žalios naftos perkrovimo įrenginių modernizacijos projektas, kurį atliko UAB "Tebodin".
Įgyvendinant šį projektą nereikės vykdyti naujų statybų, nes bus naudojami įmonėje jau esantys mazuto rezervuarai (6 po 20 000 kubinių metrų).
Juose įrengus plaukiojančius stogus bei būtinas aplinkosaugines ir priešgaisrinės saugos priemones, rezervuarai bus universalūs, t.y. pritaikyti ne tik mazuto, bet ir žalios naftos krovai.
Realizavus apie 5,5 mln. litų kainuojantį projektą, AB "Klaipėdos nafta" per metus galės krauti iki 2,5 mln. tonų naftos. Konkursą darbų rangovui parinkti ketinama skelbti balandžio mėnesį.
Pasak "Klaipėdos naftos" technikos direktoriaus Algimanto Žičkaus, vasara prasidėjus Volgos upės navigacijos sezonui, šiuo keliu mazutą išgabena daugelis Rusijos naftos produktų perdirbimo įmonių, "Klaipėdos naftos" klientų.
Siekiant užpildyti šį vadinamąjį tuščią laikotarpį, buvo nuspręsta įmonės mazuto rezervuarus pritaikyti ir žalios naftos krovai.
"Klaipėdos naftos" vadovai planuoja, jog šie šeši rezervuarai žiemą bus naudojami kraunant mazutą, o vasarą - žalią naftą.

Mažins aplinkos taršą

Bendrovėje planuojama rekonstruoti ir vieną iš geležinkelio estakadų, įrengti automatinę valdymo sistemą, pratęsti vamzdyną, pastatyti naftos garų deginimo įrenginį.
Pastarasis įrenginys sudegins naftos garus, kurie krovos metu išmetami iš atplaukusių tanklaivių triumų. Pasak technikos direktoriaus Algimanto Žičkaus, bendrovė taip pasiruoš vykdyti Europos Sąjungos reikalavimą nuo 2004 m. mažinti aplinkos taršos emisijas iš kraunamų laivų.

Statys dar vienus valymo įrenginius

Šiemet pradedamas įgyvendinti ir AB "Klaipėdos nafta" nuotekų biologinio valymo įrenginių projektas.
Pastačius apie 3,9 mln. litų kainuojančius nuotekų biologinio valymo įrenginius, visi bendrovės nuotekų vandenys bus valomi tik įmonės vandens valymo įrenginiuose.
Anot Algimanto Žičkaus, bendrovė galės priimti balastinius ir lijalinius vandenis iš visų į Klaipėdos uostą (ne tik į "Klaipėdos naftą", bet ir kitas įmones) atplaukiančių laivų.
Iki šiol įmonės nuotekos buvo valomos mechaniniais vandens valymo įrenginiais. Šie įrenginiai, kai bendrovė pradės krauti žalią naftą, nebepajėgtų visiškai išvalyti vandens. Todėl ruošiantis žalios naftos krovai ir siekiant nepažeisti Lietuvos gamtosaugos standartų, būtina pastatyti nuotekų biologinio valymo įrenginius, kuriuose esančios specialios bakterijos "suvalgys" vandenyje tirpstančius teršalus.
Taip bendrovė turės tvirtą garantiją, kad į atvirus vandens telkinius iš įmonės bus išleidžiamas tik visiškai išvalytas vanduo.

Ateityje didės bendrovės pajėgumas

Šiemet "Klaipėdos nafta" skelbs tarptautinį konkursą dviejų naujų naftos produktų rezervuarų (po 40 000 kubinių metrų) projektavimo darbams atlikti.
Planuojama, jog ateityje realizavus šį projektą, AB "Klaipėdos nafta" krovos pajėgumas nuo 7,1 mln. tonų per metus galėtų išaugti iki 9 mln. tonų.

Mažinamos sąnaudos

Pernai ir šiemet didžiulis dėmesys skiriamas bendrovės veiklos sąnaudų mažinimui, energetinių resursų apskaitai ir taupymui.
Tai davė didelį ekonominį efektą, nes pernai energetinių resursų perkraunant vieną toną naftos produktų, palyginti su 2001 m., sunaudota beveik perpus mažiau.
Pasak Algimanto Žičkaus, šiuo metu "Klaipėdos nafta" vadovaujasi vienos Panevėžio firmos atlikta energetinių resursų reguliavimo programa. Be to, įmonėje nustatyti limitai vandens, elektros energijos vartojimui, transporto naudojimui, telefoniniams pokalbiams ir pan.
Tobulinama ir neseniai pradėta eksploatuoti naujoji katilinė. Siekiant ją kuo efektyviau panaudoti, planuojama investuoti dar apie milijoną litų.
Iki šiol katilinėje buvo naudojamas geriamasis vanduo, kurio vienas kubinis metras kainuoja 1,31 lito. Dabar iki katilinės tiesiama techninio vandens (1 kubinio metro kaina - 0,71 lito) linija.
Algimanto Žičkaus teigimu, investicijos į šį projektą sugrįš per vienerius metus.
Šiemet planuojama rekonstruoti ir bendrovės pastatų šiluminius centrus. Paskaičiuota, jog šios investicijos atsipirktų per metus ir du mėnesius. Be to, šiuo metu baigiama įdiegti garo apskaita vamzdynuose. Tai padės kontroliuoti ir taupyti garo panaudojimą.