Klaipėdos atliekų tvarkytojams - norvegų pamokos

Stavangeris yra labai panašus į Klaipėdą. Tai - pramoninis uostas su 150 tūkst. gyventojų. Todėl miesto rūpesčiai ir komunalinio ūkio mastai irgi panašūs.

Požeminiai konteineriai - ne idealūs

Tris dienas viešėję svečiai spėjo pabendrauti su miesto vadovais, užmegzti kontaktus su Klaipėdos universitetu, o daugiausia laiko skyrė atliekų tvarkymo sektoriui - apžiūrėjo Dumpių regioninį sąvartyną, didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles, lankėsi bendrovės "Fortum Klaipėda" atliekas deginančioje jėgainėje, diskutavo su KRATC specialistais.

40 metų atliekas preciziškai tvarkantys kolegos iš Stavangerio miesto KRATC prašymu įvertino eksperimentinius požeminius konteinerius, pastatytus Klaipėdoje pernai. Apžiūrėję parodomuosius skirtingų gamintojų modelius norvegai iš patirties žėrė pastabas, kokių trūkumų turi vienas ar kitas mūsų miestui siūlomas gaminys.

Pasak svečių, vieni konteineriai turi per dideles šiukšlių įmetimo angas - per jas netgi Norvegijoje primetama statybinių atliekų ir suplėšomi brangūs konteinerių maišai. Kiti konteineriai dėl konstrukcinių trūkumų gali būti užpildyti tik iki pusės viso tūrio. Dar kiti nepatogūs neįgaliesiems. O kai kurie dėl netobulos požeminės kapsulės kaupia nuotekų skysčius, vasarą toli skleidžiančius nemalonų kvapą, ir yra sunkiai išvalomi.

"Norvegų pastabos mums labai vertingos, nes Klaipėdos savivaldybė patikėjo KRATC vykdyti požeminių konteinerių pirkimo konkursą. Šio konkurso sąlygose tikrai atsiras reikalavimų, kuriuos išsakė tokius konteinerius jau ne vienerius metus naudojantys Stavangerio kolegos", - sakė Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Žmonėms rūšiavimas turi būti paprastesnis

Vienas iš svarbiausių norvegų vizito tikslų - daugiau sužinoti apie mechaninį atliekų rūšiavimo įrenginį, kurį KRATC šiuo metu perka viešojo konkurso būdu. Stavangerio atliekų tvarkytojai irgi ruošiasi įsigyti panašią atliekų rūšiavimo liniją. Nors norvegų pasiekimai rūšiuojant atliekas labai aukšti - jie 65 proc. atliekų išrūšiuoja ir tik 35 proc. atiduoda deginti, - tačiau šią sistemą jie nusprendė tobulinti.

"Nusprendėme atsisakyti preciziško rūšiavimo namuose, nes gyventojams jis yra per sudėtingas. Technologijų pažanga leidžia atliekas išrūšiuoti daug kokybiškiau ir pigiau. Atsitiko taip, kaip kadaise su telefonu - kai kurios šalys neturėjo išvystytų laidinio telefono paslaugų ir įvykus technologijų pasikeitimui iškart peršoko į mobilaus telefono erą. Panašiai yra ir su atliekų tvarkymu: tos šalys, kurių gyventojai dar nepradėjo intensyviai rūšiuoti, turi galimybę atsisakyti brangaus ir neefektyvaus modelio. Jos gali rūšiavimą patikėti profesionalams, turintiems modernią įrangą. Kai Stavangeryje pasistatysime mechaninio rūšiavimo liniją, kokią planuoja įsigyti ir Klaipėda, mes nuo 2016 metų atsisakysime kai kurių rūšiavimo konteinerių mieste. Pavyzdžiui, plastiko atliekas mesime į bendrą konteinerį kartu su tetrapakais, popieriumi, pakuote. Šių konteinerių turinys bus atvežamas į rūšiavimo liniją ir kokybiškai išrūšiuojamas", - pasakojo Rudolfas Meisneris (Rudolf Meissner), Stavangerio savivaldybės ūkio departamento direktorius.

Norvegai yra apskaičiavę, kad atliekų sutvarkymas po šios reformos jiems atpigs.

Pastabos Klaipėdai

Stavangerio atstovus savivaldybėje priėmęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas paprašė svečių pasidalinti mintimis apie tai, ką jie išvydo Klaipėdos atliekų tvarkymo ūkyje.

R. Meisneris liko nesupratęs, kodėl KRATC stebi atliekų vežėjų maršrutus GPS sistemos pagalba, fiksuoja atliekų svorius sąvartyne, o po to dar kartą jas sveria "Fortum Klaipėda" jėgainėje. Norvegams tai pasirodė neracionalu - vykdoma perteklinė atliekų apskaitos kontrolė. Taip pat svečiai nusistebėjo, kad reikia išlaikyti visą teisininkų komandą, kuri turi išieškoti skolas iš nemokančių už atliekų tvarkymą.

"Pas mus Norvegijoje ši problema sprendžiama paprasčiau. Stavangerio savivaldybė nesikišant į procesus teismams gali iš varžytinių parduoti nemokančių už atliekų tvarkymą nekilnojamąjį turtą", - pasakojo R. Meisneris.

A. Šulcas padėkojo svečiams už vertingas pastabas ir pakvietė dažniau specialistus keistis įžvalgomis.

"Klaipėda yra geriausiai Lietuvoje su atliekomis susitvarkantis miestas. Mes įsiklausome į profesionalų pastabas ir leidžiame jiems dirbti. Bet ne nuo mūsų savivaldybės priklauso, kaip bus organizuojamas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas ateityje. Tai įstatymų lygmeniu sprendžia Vyriausybė ir Seimas. O gyventojų įtikinėjimas, kad reikia rūšiuoti, Klaipėdoje jau davė vieną gerą vaisių - žmonės suprato, kas yra atliekos, tai - labai svarbi ekonomikos bei jų gerovės dalis", - sakė A. Šulcas.