Klaipėdos atliekų rūšiavimas kainuos 43 mln. litų

Žygimantas MEŠKAUSKAS

2010-12-01 00:01

Europos Sąjunga ne tik grasina Lietuvai sankcijomis už nepakankamai išrūšiuojamas šiukšles, bet ir skiria finansinę paramą, kad šalies atliekų tvarkytojai įsigytų moderniausius rūšiavimo įrengimus.

Konsultacinės bendrovės "COWI Lietuva"~ekspertai šią vasarą atliko Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo galimybių studiją ir pasiūlė ekonomiškai ir ekologiškai naudingiausią modelį. Remiantis šia studija Aplinkos ministerijai pateikta paraiška dėl finansavimo įsigyjant rūšiavimo įrangą bei projekto vykdymui.

Vienas iš studijos autorių, UAB "COWI Lietuva" vandentvarkos ir atliekų projektų skyriaus vadovas Sigitas Rinkevičius "Vakarų ekspresui" papasakojo apie Klaipėdai siūlomą atliekų tvarkymo modelį.

Kokie komunalinių atliekų tvarkymo būdai yra pasiūlyti Klaipėdos regionui?

Klaipėdos atveju nagrinėjome bent keturias alternatyvas. Pirmoji - kas būtų, jeigu paliktume dabartinę atliekų tvarkymo sistemą. Antroji - jei rūšiuotume kai kurias atliekas, o kitas degintume. Trečiasis - mechaninis rūšiavimas, antrinių žaliavų atskyrimas ir likusių atliekų paruošimas deginimui. Ketvirtoji alternatyva - ypač stropus rūšiavimas ir paruošimas deginimui.

Pagal visus kriterijus patraukliausias buvo trečiasis variantas. Projekte mechaninio rūšiavimo įrenginius numatyta pastatyti Dumpių regioniniame sąvartyne. O dėl atliekų deginimo, kiek man žinoma, Klaipėdoje vykdomas viešųjų pirkimų konkursas.

Kodėl skirtinguose Lietuvos regionuose naudojamos skirtingos atliekų tvarkymo sistemos? Vienur tik rūšiavimas, kitur - deginimas.

Pasirinkimas daug priklauso nuo atliekų kiekio ir sudėties. Lietuvos regionuose, kur nėra didmiesčių, atliekų kiekiai mažesni, tad deginimo įrenginių statyti neapsimoka. Tos savivaldybės, kurios nenaudos deginimo technologijų, paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo, tik statyti mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius. Nuo 2013 metų ne mažiau kaip pusė visų susidarančių komunalinių atliekų turi būti panaudojama - deginama išgaunant energiją ir arba perdirbama.

Maža to, vėliausiai nuo 2013 metų už neapdorotų komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose bus nustatytas atskiras valstybinis mokestis. Dėl to gyventojų ir kitų komunalinių atliekų turėtojų mokesčiai ženkliai kils tose savivaldybėse, kurios iki 2013-ųjų neįsidiegs modernių atliekų tvarkymo įrenginių.

Kuo geras klaipėdietiškas variantas?

Jei rūšiavimo ir deginimo projektai bus įgyvendinti laiku, Klaipėdai valstybinis atliekų mokestis negresia. Tai ir ekonomiškai, ir ekologiškai geriausias modelis. Klaipėda įgyvendins valstybinius strateginius reikalavimus ir, kas labai svarbu, sumažins kenksmingų medžiagų išmetimus į aplinką.

Skamba paradoksaliai: deginimas mažins užterštumą?

Gal ir atrodo, kad rūšiavimas prie daugiabučių yra labai svarbus ir efektyvus. Tačiau Europos patirtis įrodo, kad po pirminio rūšiavimo miestų gyventojai išrūšiuoja tik apie 10-15 procentų antrinių žaliavų. Visą kitą kiekį tenka rūšiuoti papildomai. Šias atliekas reikia surinkti, išvežti, perrūšiuoti, perdirbti ar kitaip panaudoti. Dar papildomai reikia investuoti į rūšiavimo konteinerius, jų aikštelių įrengimą, papildomai perrūšiuoti surinktas antrines žaliavas. O užpildyti ir uždaryti sąvartynai dar kelis dešimtmečius skleidžia dujas, didindami vadinamąjį šiltnamio efektą.

Numatoma Klaipėdos rūšiavimo projekto ir įrenginių kaina yra 43 milijonai litų. Kodėl taip brangu?

Galima palyginti su Kaunu. Ten rūšiavimo projektui numatyta išleisti 133 milijonus litų. Visų pirma įrenginių ir projekto kainą lemia susidarančių atliekų kiekis. Kuo daugiau atliekų perdirbama, tuo įrenginiai brangesni. Bet eksploataciniai kaštai visada yra mažesni įrenginiuose, kurie apdoroja daugiau atliekų.

Klaipėdoje per metus susidaro apie 140 tūkstančių tonų komunalinių atliekų, Kaune - 240 tūkstančių tonų. Jiems reikės galingesnių įrengimų, didesnių pastatų. Be to, kauniečiai statys biologinio-mechaninio apdorojimo įrenginius. Tai kitokia atliekų tvarkymo technologija. Brangi yra rūšiavimo įranga, reikės pastatyti didelės talpos pastatus su ventiliacija, geru apšvietimu, sanitarinėmis bei poilsio patalpomis personalui. Tačiau projektų kainos tik preliminarios. Po rangovų parinkimo konkursų kaina paprastai mažėja iki 15-20 procentų. Reikia nepamiršti, kad didžiąją dalį lėšų kaip paramą skirs Europos Sąjungos finansiniai fondai.

Kaip pagal numatytą projektą vyktų atliekų rūšiavimo procesas Klaipėdoje?

Į sąvartyno rūšiavimo įmonę atvežtos atliekos būtų išpilamos į rezervuarą. Iš ten patiekiamos ant konvejerio. Magnetai išrinks geležį, į skalbimo mašinos centrifūgą panašus įrenginys atsijos dirvožemio, žvyro ir kitas birias nuosėdas. Su rankinio bei mechaninio rūšiavimo pagalba bus atskiriamos antrinės žaliavos - stiklas, metalas, plastmasė. Atskirai bus išrenkamos pavojingos atliekos. Visos jos bus atiduodamos perdirbėjams. O likusi atliekų masė bus džiovinama rūšiavimo įrenginyje taip padidint jų kaloringumą ir išgabenamos sudeginimui. Planuojama, kad prie naujojo rūšiavimo įrenginio dirbs apie 20 darbuotojų.

Šios ekonominės krizės metu buvo periodas, kai niekas nesupirkinėjo antrinių žaliavų. Ar neatsitiks taip, kad pasikartojus krizei, Lietuvoje nebus kur dėti to didžiulio kiekio išrūšiuotų atliekų?

Manau, bus priešingai. Kodėl dabar Lietuvoje beveik nėra perdirbimo pramonės? Todėl, kad praktiškai nėra antrinių žaliavų surinkimo. Jeigu visi šalies regionai pradės rūšiuoti, pajudės ir perdirbimo reikalai.

Ekologinių judėjimų aktyvistai teigia, kad atliekų deginimas yra atgyvenęs.

Nepamirškime, kad realiai išrūšiuoti galima 25-35 procentus komunalinių atliekų. O kas toliau, kur jas dėti? Teoriškai perdirbti įmanoma. Bet kiek tai kainuos? Ekspertai puikiai žino, kad tik iki 40 procentų atliekų gali būti išrūšiuotos ir perdirbtos sulaukiant ekonominio efekto. Likusios atliekos vis tiek turėtų būti tvarkomos kitais būdais, pavyzdžiui šalinamos sąvartynuose. Už jų sutvarkymą tektų primokėti. Nežinau nė vienos Europos valstybės, kur būtų pasirinktas vien rūšiavimas. Vien deginimas - irgi negerai. O rūšiavimo ir deginimo suderinimas yra efektyvus modelis.

"Rūšiavimas ne visada mažina kainą"

Arvydas PIEPALIUS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro analitikas
Europos Sąjungos remiamame projekte numatyto atliekų rūšiavimo įrenginio pajėgumai - 70 000 tonų per metus. Pradžiai to tikrai pakaks. Tačiau šį galingumą galima padidinti dvigubai pačiu paprasčiausiu būdu - dirbant dviem pamainomis. Pasak atliekų tvarkymo ekspertų, rūšiavimas ne visada mažina atliekų sutvarkymo kainą. O mums keliama užduotis, kad mokesčiai už atliekų tvarkymą gyventojams išliktų kuo mažesni.

Informacija

Aplinkos projektų valdymo agentūrai šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra pateikę paraiškas dėl atliekų tvarkymo technologijų įdiegimo. Technologijos skiriasi, bet pagrindiniai numatomi komponentai yra įrenginiai, skirti atskiram ir/ar individualiam bioskaidžių atliekų surinkimui, atliekų/medžiagų rūšiavimo įrenginiai, dalyje paraiškų numatyti pūdymo įrenginiai išgaunant biodujas, atliekų kompostavimo įrenginiai.
Preliminarios prašomos paramos sumos (kadangi projektų tinkamumas finansuoti vertinamas šiuo metu, sumos yra negalutinės):