Pasak bendrovės VSA generalinės direktorės Jurgitos Petrauskienės, vietoje antžeminių konteinerių įrengus požeminius keičiasi jų aptarnavimo sistema. Vietoje 5 antžeminių konteinerių pakanka vieno požeminio, nes jo talpa kur kas didesnė. Tokį konteinerį išvalyti pakanka vieną kartą per savaitę ir tam pakanka vieno žmogaus.
"Pagrindiniai kaštai šiukšlių išvežimo versle ir yra atlyginimai darbuotojams, kurie surenka šiukšles. Tad įdiegiant šią sistemą iš pradžių reikia didesnių investicijų, bet ilgainiui jos gerokai mažėja. Be to, kadangi didžioji dalis požeminio konteinerio yra po žeme, išvengiama šiukšlių rūgimo procesų ir automatiškai - nemalonių kvapų", - pasakojo J. Petrauskienė.
Tiesa, ji pripažino, kad kitos pakankamai opios problemos - po šiukšlių konteinerius besirausiančių benamių - Vilniuje nepavyko išvengti. Esą ne kartą yra tekę traukti lauk į požeminius šiukšlių konteinerius įkritusius ir ten apsigyvenusius žmones.
"Tačiau ir šią problemą galima išspręsti - tiesiog reikia įrengti siauresnes angas, kad žmogus negalėtų įlysti", - išeitį jau sakė turinti bendrovės vadovė.
Klaipėdos valdžios atstovai pakankamai palankiai priėmė miestui siūlomą naujovę, juolab, kad apie tai jau buvo kalbėta prieš keletą metų. Pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, tuomet buvo galvojama tokias požemines sistemas įrengti bent Klaipėdos senamiestyje, tačiau esą dėl siaurų gatvelių būtų sunku privažiuoti siunkiasvorėms mašinoms. Be to, dabar šiukšlių konteineriai kai kur stovi tiesiog ant šaligatvių, o prireikus įkasti į žemę požeminį konteinerį gali tekti susidurti su gyventojų pasipriešinimu.
Kitas Klaipėdos valdžią neraminantis klausimas, ar požeminiams šiukšlių konteineriams įrengti reikalingas specialusis planas. Pasak J. Petrauskienės, Vilniuje pakanka gauti statybos leidimą. Sostinėje, pasak jos požeminiai konteineriai sudaro 30 proc. visų šiukšlių konteinerių.
"Nereikėtų jokio specialiojo plano, pakaktų techninio projekto. Kas iš to, kad prieš penkis metus mes parengėme specialiuosius planus viešiesiems tualetams mieste įrengti - iki šiol neturime nė vieno naujo tualeto", - pastebėjo Savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Bendrovės VSA atstovams pasiūlyta toliau bendrauti su KRATC atstovais, kurie ir yra atsakingi už atliekšžų tvarkymą Klaipėdoje, o miesto politikai esą turėtų priimti principinį sprendimą kuriuo keliu eiti tvarkant miesto šiukšles. Beje, užsiminta, kad artimiausiu metu jau suplanuota įsigyti nemažai gražesnių antžeminių šiukšlių konteinerių.
Rašyti komentarą