Klaipėda bendrijas sutvarko, Vilnius neįstengia

Kol kas Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai remiasi tik 2014 metų rezultatais, nes praėjusiųjų metų dar nesuskaičiuoti. Tačiau ir šie skaičiai daug pasako apie tai, kaip uostamiestyje vykdoma daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) priežiūra. Iš 394 veikiančių DNSB užpernai patikrintos 339. Ir tik 17 patikrinimų buvo planiniai.

Rezultatas įspūdingas. Dar labiau jis verčia stebėtis žinant, ant kelių savivaldybės darbuotojų pečių gula šis visas krūvis. Pasak Klaipėdos miesto tarybos narės Ligitos Girskienės, bendrijų veiklą tikrina tik vienas ar du žmonės.

Per Klaipėdoje atliktus patikrinimus nustatyta, kad net 191 bendrija dar nėra suderinusi savo įstatų su daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, net 182 bendrijų pirmininkai dirbo pasibaigus kadencijai ir neturėdami jokių įgaliojimų, nebuvo laiku sudaromos ir teikiamos ataskaitos, pirmininkai iš viso atsisakė teikti informaciją, kai kurių bendrijų net valdymo organai neįregistruoti registrų centre. Administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti 90 DNSB pirmininkų.

Ir kontrolės nėra, ir nepasiskųsi

2015-aisiais Seimo kontrolierių įstaiga dėl daugiabučių namų bendrijų veiklos gavo apie 80 skundų, iš kurių apie 30 - dėl Vilniaus miesto bendrijų, 48 skundus dėl bendrijų pirmininkų veiklos, iš kurių 8 - dėl Vilniaus mieste veikiančių pirmininkų. 2015 m. dėl bendrijų veiklos sulaukta tik 30 skundų, dėl pirmininkų - 17. Skundų pagausėjo daugiau nei dvigubai.

Faktai yra tokie, tačiau Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina atvirkščiai: „Nesutinku, kad kontrolės nėra. Tik, be abejo, pirmiausiai dėmesį koncentruojame į daugiabučių namų administratorius, nes ten pažeidimų daugiau. O bendrijose žmonės bendrijų veiklą pirmiausiai patys kontroliuoja.“

Meras neslėpė, kad savivaldybė net esant tokiai situacijai žmones toliau agituos burtis į bendrijas.

„Pradedame realią, o ne butaforinę bendrijų steigimo skatinimo programą, - sakė R.Šimašius. - Skelbiame konkursą, kad žmonės, nesusiję su administratoriais, tą bendrijų steigimą galėtų paskatinti.“

Kontrolės bus dar mažiau, tad ir skųstis beprasmiška. Daugiabučius prižiūrinčių įmonių vadovai žinomi, skelbiami ir kontaktai. O bendrijose pagauti vadovą ne taip jau retai neįmanoma.

„Nustačius pažeidimus bendrijų vadovams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, tačiau jie pačių bendrijos narių nepasiekia ir žmonės nežino, kas realiai darosi jų bendrijose. Protokolai keliauja tiesiai į savivaliaujančių pirmininkų ar valdybos narių rankas. Ir juos įteikti pirmininkams sunku, nes jie nevengia slapstytis, net neina į teismus. O jei ir gauna baudą, tai sumoka tyliai ir situacija vėl kartojasi“, - sakė L.Girskienė.

Savivaldybės... neturi pinigų

Klaipėdietės teigimu, nors ir labai sunku, tačiau įmanoma DNSB veiklą vykdyti taip, kad paprasti jų nariai nesijaustų skriaudžiami - tvarkingai ir laikantis įstatymų.

Deja, didžiojoje daugumoje šalies DNSB vyrauja tikras chaosas, tenkinantis tik savivaliaujančius jų vadovus.

„Savivaldybė tikina neturinti konsultacijoms lėšų ir pajėgų. Didžiausia problema ta, kad šioje srityje trūksta švietimo. Nėra bendrijų pirmininkams skirtų mokymų ar kursų, kuriuos išklausę jie galėtų pradėti dirbti. Juk pirmininkais tampa prieš tai visiškai kitokį darbą dirbę asmenys. Jiems ypač sunku teisingai žengti pirmuosius žingsnius ir nesuklysti. O juk labai daug ką palengvintų parengta metodinė programa ar išleistas specializuotas leidinys. Ir patys savivaldybės darbuotojai galėtų atvykti į visuotinius bendrijų susirinkimus ir konkrečiai parodyti, kaip ir ką reikia daryti. Tačiau atsakymas vienas - savivaldybė tam neturi pinigų ir neva tai ne jos funkcija. Vakarais vykstančiuose susirinkimuose savivaldybės atstovai negali dalyvauti, nes po darbo valandų jiems draudžiama dirbti“, - tikino L.Girskienė.

Sostinė savivalės nebando pažaboti

Vilniaus miesto savivaldybėje veikia apie 1300 daugiabučių namų bendrijų, tačiau niekas nežino, ar jos nepažeidinėja įstatymų, mat tikrinamos tik tos bendrijos ar jų pirmininkai, kurių atžvilgiu gyventojai dėl nuolatinių pažeidimų išdrįsta skųstis. Nepaisant visiško kontrolės nebuvimo, Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas agituoja žmones toliau burtis į bendrijas.

„Vakaro žinioms“ V.Benkunskas, paklaustas, kiek bendrijų pernai buvo patikrinta, negalėjo pasakyti. Tačiau neslėpė, kad savivaldybė nėra vienodai teisinga bendrijoms ir administruojančioms įmonėms.

„Atsakingas departamentas metų pradžioje pasitvirtina grafiką, sąrašą, ką tikrins: bendrijas ar administruojančias įmones. Paprastai savivaldybė daug dažniau tikrina ne bendrijas, o daugiabučius administruojančias įmones. Dėl bendrijų tyrimai vyksta tik tada, kai yra gauti skundai“, - apie išskirtines bendrijų sąlygas pasakojo vicemeras.

Įstatymai ne Vilniui rašyti

Bet įstatymai numato, kad privaloma kiekvieną bendriją bent kartą per jos vadovo kadenciją, trunkančią trejus metus, patikrinti. Kodėl nesilaikoma įstatymų?

„Šiemet bus tikrinamos tiek administruojančios įmonės, tiek bendrijos. Ir ne tik tos, dėl kurių gausime skundų, - tvirtino V.Benkunskas. - Bent jau dokumentų, ataskaitų paprašysime visų, nes viską galima atlikti elektroniniu būdu. Kiek fiziškai bus audituojama - sunku pasakyti, bet kažkokiu principu atsirinkus tikrai kažkiek bus tikrinama.“

Įdomu, ką realiai pavyks sužinoti apie 1300 Vilniaus namų bendrijų, nes tam sostinės savivaldybė yra skyrusi tik keturis darbuotojus.

- Kiek skundų dėl bendrijų ar jų pirmininkų veiklos pernai gauta? - „Vakaro žinios“ paklausė Valdo BENKUNSKO.

- Dėl bendrijų kiek mažiau. Yra kelios probleminės bendrijos, kurios seniai įsteigtos ir prižiūri didelį namų skaičių. Ten gyventojams sunku surinkti kvorumą ir priimti sprendimus.

- Kokie konkretūs skaičiai? Kiek konkrečiai skundų gauta?

- Konkrečiai nežinau. Tačiau tikrai iki dešimties. Gal 4 ar 5.

- Ar tikrai tiek mažai? Vien Seimo kontrolieriai dėl Vilniaus bendrijų veiklos gavo 30 skundų, o dėl pirmininkų veiklos - 8.

- Nemanau, kad gavome daug.

- Kiek bendrijų bei jų pirmininkų buvo nubausta?

- Negaliu pasakyti. Tačiau jei pažeidžiami viešųjų pirkimų reikalavimai ar padaromi kitokie pažeidimai, bendrijos turi atsakyti lygiai taip pat, kaip administruojančios įmonės.

Tačiau prie kiekvienos bendrijos po prižiūrėtoją nepastatysi. Vilniuje yra keturi specialistai, bet ir tiek žmonių gali daug padaryti.

Tegu kontroliuoja... patys gyventojai

- Pripažįstate, kad Vilniuje bendrijos per mažai kontroliuojamos, tai kodėl tada raginate žmones burtis į bendrijas?

- Nes geriausiai kontrolę vykdo patys gyventojai. Jie patys išsirenka pirmininką ir gali prižiūrėti, kad jis gerai dirbtų. Gal ne visi gyventojai turi tiek kompetencijos, bet jei reikia pagalbos, savivaldybė visada pasiruošusi padėti. Tačiau nemanau, kad kažkokios specialios kompetencijos, specialių žinių reikia. Tik žiūrėti, kad pirmininkas dirbtų ir atsiskaitytų už darbus.

- Tačiau kai kurie pirmininkai nesiteikia atsiskaityti, net nesiteikia sukviesti visuotinio bendrijos susirinkimo pasibaigus kadencijai ir taip žmonėms nesuteikdami galimybės išsirinkti kitą pirmininką karaliauja toliau.

- Taip, tokių atvejų yra. Ypač ten, kur bendrijos apima daug daugiabučių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“