Seimui teikiamas kitų metų valstybės biudžetas padidins vidaus vartojimą. Tuo įsitikinęs Ministrų kabinetas. „Vakaro žinios“ aiškinosi, ką tai reiškia. Valgysime nebe vienu, o dviem šaukštais, pirksime nebe po vieną, o po tris šaldytuvus? Jei vartojimas iš tikro didės, iš to išloš verslas, galėsiantis iškišti daugiau prekių, kurių kokybė pastaruoju metu, atrodo, lyg tyčia vis prastėja. Bet kuo greičiau daiktas sugenda, tuo dažniau reikia pirkti naują. Verslas čia išlošia. Taip pat laimi ir valstybė, surinkdama daugiau pajamų. Nelaimi tik paprastas vartotojas.
Tikisi, kad puls pirkti
Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, kitų metų biudžeto projekto tikslas - skatinti vartojimą Lietuvoje ir kartu - ekonomikos augimą. Vartojimą, anot ministro pirmininko, paskatins tai, kad iki 350 eurų bus didinamas minimalus atlyginimas, augs neapmokestinamų pajamų dydis, viešojo sektoriaus darbuotojų algos ūgtels maždaug 71 euru.
Ar tikrai keliais eurais padidėjus pajamoms žmonės puls išlaidauti ir pirkti, pavyzdžiui, dvigubai daugiau maisto (kurio ir taip daug išmeta, nes benamiai džiaugiasi konteineriuose randantys ir nesugedusių dešrų bei skilandžių), nebe po vieną, o po du dulkių siurblius? Gal kaip tik minimalias pajamas gaunantys žmonės papildomus eurus kaups dar juodesnėms dienoms? Juo labiau kad pastaruoju metu žmonėms vis dažniau reikia atverti savo pinigines perkant įvairius namų apyvokos daiktus. Tą patvirtino ir buitinės technikos ekspertas iš Šiaulių regiono Jonas Kišūnas.
Prastesnė kokybė gamintojams parankesnė
„Tikrai susidaro įspūdis, jog gamintojai dabar specialiai šaldytuvus ar skalbimo mašinas gamina taip, kad jie būtų naudojami tik tol, kol baigsis garantinis terminas. Juk jei šaldytuvas bus naudojamas, kol surūdys, jo savininkas kito nepirks. Aš tai daug mieliau rinkčiausi ne naują šaldytuvą iš kokio nors prekybos centro, o seną naudotą „Miele“. Ypač iš maždaug 1996-2000 m. serijų. Kokybė garantuota. Tiesa, su sąlyga, kad į jį nebus sukištos kitos detalės, o ne specialistui tai gana sunku nustatyti, gal ir neįmanoma. Deja, dabar net tariama vokiška technika, anksčiau garsėjusi savo kokybe, nebe visada vokiška. Ne tik pati technika gali būti surinkta kur nors Kinijoje, bet ir dalys gali būti kiniškos. Visa senesnė buitinė technika tikrai daug kokybiškesnė, o ir remontuoti ją daug lengviau.
Dabar, pavyzdžiui, kai kurių sugedusių skalbimo mašinų net nebeverta taisyti. Kai kuriose naujose skalbyklėse neįmanoma pakeisti būgno guolių, jei jie sustreikuoja. Galima tik visą būgną pakeisti. O jis kainuoja beveik tiek pat kiek visa nauja skalbyklė. Pasikartosiu: man atrodo, kad gamintojai dabar specialiai gudrauja. O jų įvaizdis nuo to nenukenčia, nes taip pat juk gudrauja visi. Tai savotiškas kartelinis susitarimas. Visai kas kita būtų, jei taip gudrautų tik vienas ar du gamintojai. Tada pirkėjai nuo jų nusisuktų. Valstybė, aišku, į tai kištis negali, o jai ir nevertėtų, nes ji suinteresuota, kad visko būtų kuo daugiau perkama. Vartotojų teisių gynėjai irgi nieko negali padaryti, nes paprastai prekė garantiniu laikotarpiu veikia gerai. Bet tik garantiniu laikotarpiu“, - pasakojo J.Kišūnas.
Maistas - ne gausus, o kokybiškas
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė tikisi, kad žmonės, jei gaus nors kiek papildomų pajamų, pirmiausiai susirūpins kokybiškesniu maistu.
„Gydytojo dietologo pozicija yra tokia: nepriklausomai nuo pajamų kiekio reikia stengtis organizuotis racioną taip, kad jis būtų visavertis įvairių maistinių medžiagų atžvilgiu. Tai nereiškia, kad žmogus privalo pirkti ikrus ar kitus prabangos produktus. Brangesnis maistas nebūtinai kokybiškesnis. Pasaulio sveikatos organizacijos šūkis yra toks: „Turtinga mityba - prastai sveikatai.“ Tai reiškia, kad maistas neturi būti gausus ir brangus. Reikia rinktis reikiamą kiekį ir puikią kokybę“, - akcentavo E.Gavelienė.
Bronius BRADAUSKAS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas:
„Visi žmonės po tris šaldytuvus nepradės pirkti, visi nepradės daugiau valgyti, bet visokių žmonių yra. Vieni žmonės taupūs, kiekvieną papildomą eurą atideda juodai dienai, o kiti gyvena šia diena ir nori gyventi šiandien, o ne rytoj. Aišku, labai jau drastiškai vartojimas nepadidės, tačiau šiek tiek - tikrai, nes taip jau būna visada: jei tik padidėja žmonių pajamos, padidėja ir vartojimas. Aišku, netikiu, kad visą šimtą procentų to, ką papildomai gaus, visi puls išleisti. Tačiau dalis tų pinigų tikrai paklius į vartojimą“, - dėstė B.Bradauskas.
Pasak parlamentaro, praktika rodo, kad, padidėjus pajamoms, žmonės investuoja į viską, ne tik į kokybiškesnį, sveikesnį maistą.
„Investuoja ir į buitinę techniką, kuri net nėra būtina (kaip įvairūs daržovių smulkintuvai ar sulčiaspaudės), ir į būtiną, tokią kaip šaldytuvai ar skalbyklės. Ima pirkti ir geresnį maistą: kas nepirko geresnių dešrų, pradeda jas pirkti“, - sakė B.Bradauskas.
Anot jo, nors dažnai akcentuojama, kad lietuviai, neskaitant mokesčių už komunalines paslaugas, daugiausiai pinigų išleidžia maistui, pastaruoju metu vis dažniau reikia atverti piniginę ir perkant buitinę techniką, namų apyvokos daiktus ar panašias prekes, kurios dabar daug prastesnės kokybės nei prieš gerą dešimtmetį, ir jas dažnai reikia keisti.
„Aš ir pats su tuo asmeniškai susidūriau, įvairios prekės dabar gaminamos daug nekokybiškesnės nei anksčiau. Tačiau verslininkai randa visokių pasiteisinimų. Pavyzdžiui, šaldymo įranga dabar daug greičiau genda. Tačiau aiškinama, esą uždrausta naudoti freoną, vietoj jo pilamas kitas skystis, kuris greitai sugraužia vamzdelius ir panašiai. Gamintojai įsigudrino ir prekes gamina tokias, kad jos veiktų daugiausiai dešimt metų, o paskui jas reikia išmesti, nes remontuoti neapsimoka - per brangu. Pavyzdžiui, aš iki šiol tebeturiu sovietinių laikų šaldiklį „Snaigė“. Jis jau daugiau nei 30 metų man dirba. Gamintojai dabar specialiai sumažino kokybę. Juk jei aš tebenaudoju senutėlę „Snaigę“, kito šaldiklio nepirksiu“, - sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas.
Kitų metų biudžeto projektui B.Bradauskas negailėjo kritikos. Tiesa, ne todėl, kad, augant pajamoms, vėl auga ir išlaidos, o kartu ir valstybės skola.
„Deja, dabar mes esame euro zonoje, todėl ES riboja mūsų išlaidas. Dabar, kai rekordiškai žemos palūkanos, biudžeto deficitą tikrai galėtume padidinti ir daugiau pinigų per socialinę apsaugą skirti vartojimui didinti. Man nelabai patinka, kad krašto apsaugos finansavimas stabdo daug socialinių projektų. Ar reikia tiek finansavimą didinti krašto apsaugai? Aš linkęs abejoti. Iš pradžių reikia tvarkyti socialinius reikalus, kelius, žvyrkelius. Juk jei kas nors sumanytų mus pulti, koks skirtumas, turėsime 5 tankus ar 50? Juo labiau kad 50 ir neturėsime. Turėsime tik 3 arba 5. Aš biudžetui turiu ir daugiau priekaištų, bet nenoriu komentuoti, nes vėl mane išvadins kokiu nors Rusijos šnipu ar dar kuo nors“, - sakė B.Bradauskas.
Įdomesni 2016 m. biudžeto skaičiai
Kitąmet į valstybės biudžetą kartu su tarptautine parama planuojama surinkti 8,004 mlrd. eurų pajamų - 0,2 proc. daugiau nei 2015 m. Planuojamos išlaidos sieks 8,655 mlrd. eurų - 258,6 mln. eurų daugiau nei šiemet. Numatytas biudžeto deficitas kitąmet viršys 651 mln. eurų.
Daugiausiai asignavimų 2016 m. tradiciškai numatoma skirti socialinei apsaugai - daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Krašto apsaugos biudžetas kitąmet sieks 574 mln. eurų (149 mln. eurų daugiau nei šiemet). 33 mln. eurų daugiau nei 2015 m. papildomai numatyta įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti, o bendra iš biudžeto mokama tokių įmokų suma kitąmet planuojama beveik dvigubai didesnė nei šiemet ir sieks 70 mln. eurų. Beje, pabėgėliams priimti kitąmet numatoma skirti daugiau kaip 6 mln. eurų
Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis net apie 1,7 mlrd. eurų. Tiesa, tai beveik perpus mažiau nei šiemet. Numatoma, kad valstybės skola 2016 m. pabaigoje sudarys 40,8 proc. BVP, arba apie 16 mlrd. eurų.
„Galbūt Vokietijos, Prancūzijos ar kitos didelės šalies mastais tai nėra daug, bet mums tai yra iš tikrųjų didelis skaičius“, - akcentavo net finansų ministras Rimantas Šadžius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą