Kitąmet gali smogti didesnė infliacija, nei tikimasi

– Po krizės ėmus atsigauti ekonomikai, nuolatos kalbama apie naują krizę. Tačiau kol kas tai lieka tik kalbomis. Iš kur tos kalbos ir ar visuomet jos turi pagrindo?

– Tiesa, net ir šį pavasarį kalbėjome apie krizės galimybę, o pavojų matėme dėl situacijos Šiaurės Korėjoje – galimo karinio konflikto, politinių įvykių, kurie galėtų gerokai sudrumsti rinkas. Yra ir kitų nerimo ženklų, susijusių su finansiniu likvidumu pasaulinėje finansų sistemoje.

Tačiau po sunkių krizės metų ekonomikos atsigavimas yra stiprus visuose regionuose. Nėra taip, kad vienas ar du regionai auga, o kiti turi problemų.

– Taigi nauja krizė neateina?

– Tai – visuomet aktualus klausimas. Šiuo metu sunku vienareikšmiai teigti. Tačiau vienas iš nerimą keliančių procesų, žvelgiant į 2018-uosius, yra staigus ir greitesnis nei tikimasi infliacijos augimas. Tai gali nulemti centrinių bankų poreikį taikyti griežtesnę politiką.

Dar viena rizika – politinė. Egzistuoja keletas įtampos taškų Europoje, pavyzdžiui, Ispanijos ir Katalonijos problema. Taip pat – Italija, kurioje kitąmet vyks parlamento rinkimai, kurie drauge su sudėtinga šalies ekonomine situacija dėl valstybės skolos sukuria potencialią riziką.

Dar vienas nestabilumo židinys, galintis turėti poveikio ekonomikai, – Šiaurės Korėja. Nors tai, kad kažkas ten turi įvykti, nėra pagrindinis scenarijus, tačiau bet koks nelaimingas atsitikimas kurioje nors pusėje gali išprovokuoti situaciją, galinčią sukelti šoką rinkose.

J. E. Christensenas, „Youtube“ stop kadras.

– Kai kurie analitikai, kalbėdami apie galimus sunkumus, iššūkius ekonomikai, sako, kad Kinija yra problema.

– Aš pasakyčiau, kad Kinija – nerimo šaltinis. Jos skolos kalnas yra didelis. Tačiau manome, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu Kinijos institucijos turi būdų sušvelninti spaudimą sistemoje. Manome, kad, jei Kinijoje įvyktų finansinė krizė, smukimas tęstųsi porą metų. Kita vertus, jei vietoje to, kad agresyviai reformuotų savo ekonomiką dabar, Kinija pasirinks lėtus žingsnius, tai reikš, kad ilguoju laikotarpiu Kinijos ekonomika bus ribota, lėta, taps panaši į Japonijos.

Kitąmet iš Kinijos tikimasi 6,3 proc. augimo. Pasaulio ekonomikai tai gerai, tačiau šalis turės silpnųjų pusių. Tiesa, plačiai plintančios krizės nesitikima, tačiau rizikų yra.

– Minėjote politines rizikas kai kuriose Europos šalyse. O kaip dėl ekonominių? Tokios šalys, kaip Prancūzija, Italija turi didžiules valstybės skolas. Ar šios šalys gali turėti didesnių problemų ir su savimi nusitempti ES?

– Manau, Italija gali. Jei jos ekonomikos ir politikos reikalai, pavyzdžiui, „Penkių žvaigždučių“ judėjimui atėjus į valdžią, tikrai gerokai sutriks. Italija turi vieną didžiausių valstybės skolų pasaulyje. Taigi jei Graikijos atvejis buvo rimtas, tai skolos krizė Italijoje būtų visiškai kitoks žaidimas.  

Jei pažiūrėtume į Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, jos ėmėsi pastebimų žingsnių, siekdamos reformuoti savo ekonomikas. Joms tai dabar padeda. Žinoma, klausimas, kaip seksis Prancūzijai susidoroti su visais protestais ir jų priežastimis. Tačiau kol kas Prancūzijos prezidentas yra pasirengęs su tuo susidoroti. Ir jai jam pavyks, tai bus žymus pokytis Europai, palyginti su pastaraisiais 20 metų, kuomet Prancūzija buvo Europos serganti pacientė be augimo ir su dideliu biudžeto deficitu.  

– Jei kažkas rimto nutiktų Italijoje ir tai turėtų poveikį kitoms ES šalims, kaip tai atrodytų? Koks būtų tas poveikis?

– Jei naująja valdžia Italijoje taptų „Penkių žvaigždučių“ judėjimas ir pradėtų kalbėti apie Italijos pasitraukimą iš ES, imtųsi perskaičiuoti skolą, tai pasėtų neužtikrintumą dėl euro zonos ateities, atsirastų labai daug politinių įtampų. Kadangi Italija yra trečia pagal dydį ES ekonomika, tai turėtų įtakos visos euro zonos ekonomikos perspektyvoms.

– Dalyvavote sprendžiant Graikijos skolos krizės klausimą, „Troikos“ derybose.  Tenka pastebėti, kad diskusijų apie Graikijos situaciją viešojoje erdvėje negirdėti. Ar tai reiškia, kad Graikija nebėra problema?

– Graikija vis dar turi didelę skolą, su Tarptautiniu valiutos fondu, ES vis dar diskutuojama skolos sumažinimo galimybė. Taip pat šalyje esama struktūrinių silpnybių.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau, mano manymu, šalis nuėjo ilgą kelią nuo tos netvarkos, kuri joje buvo 2011-aisiais. Šalies biudžetas – perteklinis, darbo rinka buvo reformuota, pensijų sistema tapo kur kas labiau tvari. Manau, kad Graikijoje galima tikėtis tvaraus augimo, ypač jei pavyks atsikratyti neužtikrintumo, nes šalis nuveikė daug.

– Kalbant apie valstybių skolas, jų augimą, ar yra kažkokia riba, iki kiek ta skola gali augti? Ir kas tuomet, kai šalis nebegali skolintis? Kaip galėtų atrodyti tokios šalies gyventojų gyvenimas?

– Istorijoje yra pavyzdžių, kai ateina laikas, kada šalis nebegali gilinti skolos. Kažkuriuo metu rinkai gali imti nepatikti situacija, ir ji atsitrauks, tačiau, jei pažvelgtume į daugelį Europos šalių, išimtimi laikant Italiją, jos sureguliavo savo viešuosius finansus, ir daugelyje šalių skolos turi mažėjimo potencialą. Ir tai svarbu, nes ateis metas, kai palūkanų norma ims augti, ir skolą aptarnauti taps brangiau. Tam reikia ruoštis.

Be kita ko, reikia atidžiai stebėti privatų sektorių, nes, esant mažoms palūkanų normoms, kyla pagunda skolintis.

– Tuomet šiek tiek sugrįžkime prie potencialių rizikų pasaulio ekonomikai. Neretai kaip už naują krizę labiau tikėtina rizika yra įvardijamas gerokai sulėtėjęs ekonomikos augimas. Ar labai lėtas augimas arba jo nebuvimas yra didelė problema?

– Nemanau, kad kada grįšime prie tokių augimo tempų, kokius matėme prieš ekonominę krizę. Augimas spartus Baltijos šalyse, tačiau globaliu mastu yra požymių, rodančių, kad augimas bus lėtesnis. Aiškus to požymis – nuslopęs darbo našumas, valstybių skolų problemos taip pat riboja augimą.

Svarbiausia – kad ekonomika augtų pakankamai, kad galėtų generuoti naujas darbo vietas. Jei tai vyksta, lėtesnis augimas gal netgi yra sveikesnis pasaulinei ekonomikai. Patys galėjote pastebėti per  ekonomikos krizę – kai augi milžiniškais tempais, krizės smūgis ekonomikai irgi būna milžiniškas. Nuosaikesnis augimas, evoliucija gali užtikrinti ilgesnį ekonominį ciklą.

„Danske“ banko vyriausiasis analitikas Jakobas Ekholdtas Christensenas turi sukaupęs 16 metų patirtį tarptautinės makroekonomikos, politikos ir finansų rinkų srityse, dirbant Tarptautiniame valiutos fonde, Europos centriniame banke, Europos Komisijoje ir Danijos centriniame banke. Europos Komisijoje J. E. Christensenas dirbo Graikijos ekonominio koregavimo programoje, taip pat dalyvavo vadinamosios „Troikos“ veikloje ir euro grupės diskusijose, kuriose buvo sprendžiamas Graikijos skolos restruktūrizavimo klausimas.