Kitais metais valstybė skolinsis "tik" 6 milijardus litų

Kitąmet valstybė ketina skolintis 6,1 mlrd. litų, tai yra per pusę mažiau negu šiemet, teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

"Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti. Visas bendras skolinimasis kitų metų yra tik kiek didesnis nei 6 mlrd. litų. Šiais metais turėjome 13 mlrd. litų kaip pradinę prognozę, kiek reikės skolintis deficitui ir refinansavimui, kadangi pajamos buvo surenkamos geriau, tai bendrai per metus pasiskolinsime ne daugiau negu 12 mlrd. litų", - sakė I. Šimonytė ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio.

Mažėjantį skolinimosi poreikį finansų ministrė sieja su biudžeto deficito mažinimu ir tuo, kad nėra numatomas didelis refinansavimo poreikis.

Finansų ministerija pranešime patikslina, kad kitąmet planuojama pasiskolinti 5,7 mlrd. litų mažiau nei numatoma šiais metais ir 7,7 mlrd. litų mažiau nei 2009-aisiais.

Rengiant šiųmetinį biudžetą planuota, kad šiemet Vyriausybei reikės pasiskolinti apie 12,8 mlrd. litų, tačiau dėl pasikeitusio centrinio ūkio raidos scenarijaus šiemet valstybė skolinsis mažiau - apie 11,8 mlrd. litų. 2009 metais Vyriausybė faktiškai pasiskolino 13,8 mlrd. litų. Dalis 2010 metais pasiskolintų lėšų skiriama ankstesnėms skoloms refinansuoti - 3,9 mlrd. litų.

"Ketiname skolintis visais mums tinkamiausiais būdais, manau, kad kaip ir šiemet pavyko, pavyks išvengti skolinimosi ne aukciono būdu. Stengsimės skolintis aukcionuose, iš tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ar Europos Tarybos vystymo bankas, ir užsienio rinkose", - sakė I. Šimonytė.

Numatoma, kad valstybė skola 2011 metų pabaigoje gali sudaryti apie 40,3 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto. Remiantis planuojamu Vyriausybės skolinimosi poreikiu ir numatomais skolos grąžinimais, siūloma 2011 metams nustatyti 5,6 mlrd. litų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas nustatomas iš numatomų pasiskolinti sumų atimant grąžinti numatomas lėšas. 2010 metams buvo nustatytas 8,96 mlrd. litų, 2009 metams - 9,56 mlrd. litų limitai, pažymima Finansų ministerijos pranešime.

Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. reikės grąžinti 2002 metais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, numatoma galimybė kaupti dalį lėšų šiai emisijai išpirkti. Jeigu susiklostytų skolinimuisi palanki padėtis finansų rinkose, šiam tikslui būtų skolinamasi iki 1,7 mlrd. litų. Ši suma jau įtraukta į 5,6 mlrd. litų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Valstybės skolos valdymo išlaidoms, tai yra iš esmės - palūkanų už skolą mokėjimui kitais metais iš valstybės biudžeto, numatoma skirti 1,917 mlrd. litų.

Anot Finansų ministerijos, 2009, 2010 ir ateinančių metų skolinimosi poreikį ir susijusius kaštus iš esmės lemia tai, kad 2006-2008 metais laikinos viršplaninės biudžeto pajamos buvo verčiamos nuolatiniais įsipareigojimais mokėti padidintas socialines išmokas - motinystės išmokas, pensijas, darbo užmokestį - pedagogams, medikams, valstybės tarnautojams.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, labai sumažėjus biudžeto pajamoms ir nesant augimo laikais sukaupto lėšų rezervo, skirtumą tarp biudžeto pajamų ir išlaidų - deficitą, galima finansuoti tik skolintomis lėšomis. Didžiausias skolinimosi poreikis buvo 2009 metais.