Kiškio metai: jau ramesni, bet su debesėliais

"Šiemet atsigavo eksportas, o tai yra pirmas žingsnis prie vidaus vartojimo augimo, nes eksportuotojai ima samdyti daugiau darbuotojų, moka didesnius atlyginimus", - sako SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Tačiau šalia gerų naujienų koja kojon žengia ir liūdnesnės žinios - analitikai neabejoja, jog sulauksime infliacijos. Pasaulinėje rinkoje brangsta energetiniai ištekliai, grūdai, be to, didės akcizai dyzelinui, tabakui - visa tai turėtų atnešti didesnes maisto kainas bei šildymo išlaidas.

"Ateinantys metai bus geresni nei šie, tačiau aš būčiau labai atsargus, jei kalbėtume apie ilgesnį laikotarpį. Nesiruošiu tvirtinti, kad 2011-2013 metai bus nuolatinio augimo laikotarpis. 2012-2013 metai man kelia nerimą", - viltis sulaukti ekonomikos šuolio gesina "DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Kitąmet, anot jo, eksportuotojai taip pat gyvens neblogai, tačiau tokio augimo kaip šiemet jau nebus.

Analitikas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-aisiais turėtų būti panaudota daugiau Europos Sąjungos paramos, o tai reikš, jog į verslą plūstels daugiau pinigų, daugiau darbo turės projektų rengėjai, statybininkai.

Šiemet ir pernai kreditavimą sumažinę bankai 2011-aisiais jau turėtų atrišti kapšą verslui - bankrotų banga jau nusirito ir slūgsta, todėl teikti paskolas nebebus taip rizikinga.

R. Rudzkis įžvelgia ir dar vieną teigiamą tendenciją - kitąmet dirbantieji ims jaustis ramiau.

"Dėl emigracijos ir ne tik dėl jos kai kuriose srityse ėmė trūkti darbuotojų nepaisant didelio nedarbo. Prasidės konkurencija dėl dirbančiojo ir kils algos. O kai dirbantieji pajus, kad virš jų nebekaba Damoklo kardas - profesija paklausi, nebebaisu netekti darbo, pradės ramiau gyventi, mažiau taupys ir gerės vidaus vartojimas", - sakė jis.

Visa tai lems ekonomikos augimą, nedarbas trauksis, žmonėms bus ramiau dėl savo darbo vietų, o atlyginimai judės į viršų arba bent jau nebemažės.

Prie tamsiosios ateinančių metų pusės R. Rudzkis priskiria infliaciją dėl pasaulyje vykstančių procesų. Be to, anot jo, šviesus kelias Lietuvai dar neatsivėrė. Verslas iš krizės pasimokė, pasidarė konkurencingesnis, tačiau ryškių permainų verslo aplinkoje, viešajame sektoriuje nematyti.

"Viešojo sektoriaus neefektyvumas, biurokratija daro mūsų ekonomiką mažai konkurencingą. Daug energijos išeikvojama tuščiai - "popierizmui". Tai atbaido jaunimą nuo užsiėmimo savo verslu ir skatina jį emigruoti. O dėl jaunimo nenoro užsiimti verslu, stiprios emigracijos ir protų nutekėjimo, neefektyvaus viešojo sektoriaus į mus nepalankiai žiūri užsienio investuotojai, mažėja tvaraus augimo galimybės", - aiškino R. Rudzkis.

Taigi dar po metų kitų - kokiais 2012-2013 metais - Lietuvos turėtų laukti rimtos viešojo sektoriaus pertvarkos, o tai, žinoma, bus labai skausminga.

"Kaina keisis nuo 2012-ųjų"

Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius
Aš tikiuosi, kad ateinančiais metais išsilaikys tos pačios pramonės atsigavimo tendencijos, kokios buvo pastebimos šiemet. Apie atsigavimą sprendžiu ne tik iš tos informacijos, kurią teikia įmonės, bet ir iš vandens suvartojimo augimo pramonės srityje. Tai gana patikimai rodo, kad pramonė ima daugiau gaminti. Kalbant apie gyventojus, vandens vartojimas vis dar mažėja, o skola auga. Gyventojai, įmonių darbuotojai pagerėjimo dar nejaučia. Kitaip ir negali būti - pramonė pataupė, kad išjudintų gamybą ir eksportą. Tikiuosi, kad ateinančiais metais pagerėjimą jau pajus ir gyventojai. Pirmieji darbo užmokesčio didėjimo ženklai buvo jau šiemet, o 2011-aisiais ši tendencija jau galėtų būti ryškesnė. Taip pat tikiuosi, kad verslininkai pasinaudos situacija, t. y. laisva darbo jėga rinkoje, plėtoti savo verslui.

Mūsų vandens kaina yra patvirtinta iki ateinančių metų pabaigos. Kitąmet ją turėtume perskaičiuoti, tad ji keistųsi nuo 2012-ųjų. Jeigu kaina ir didės, tai labai nežymiai. Sumažinti nebūtų protinga dėl to, kad tada ji nepadengtų naujų investicijų. Sąnaudas mažina ir poreikį didinti vandens kainą anuliuoja mūsų įgyvendinti projektai, pavyzdžiui, tinklų plėtra, dėl kurios padidėjo vartojimas. Dumblo tvarkymo projektas šiemet mums atnešė milijoną litų - iš dumblo gaminamos biodujos, o jas naudojant - elektros energija, kurią ir pardavėme už minėtą sumą. Jei pavyktų realizuoti vėjo jėgainių projektą III vandenvietėje, vandens savikaina dar sumažėtų.

"Metai bus geresni"

Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius
Tų kibirkštėlių, šviesuliukų metų gale matyti daugiau nei jų buvo baigiantis 2009-iesiems. Tuo džiaugiuosi. Galėtų būti dar geriau, bet mūsų toks regionas, kad to itin spartaus kilimo negali būti - nesame, pavyzdžiui, Azija. Kiti metai bus geresni - verslininkai lengviau sudarys kontraktus, gamybininkai gamins daugiau prekių. Linkiu visiems sėkmės savo darbuose, taip pat to, kad steigtųsi daugiau bendrovių, kurios mokesčiais pradžiugintų jų rinkėjus, o žmones - naujomis darbo vietomis.

"Norėtume, kad būtų ne prastesni"

Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius

Šiuos metus įvardyčiau kaip nelengvus. Ypač didelio susitelkimo reikalavo metų pradžia - teko spręsti daug klausimų kartu, po asociacijos vėliava. Bet nuoširdžiai dirbant metai baigėsi gerai. Tai yra visų kompanijų indėlis. Kaip asociacija kėlėme uždavinius dėl strateginių klausimų, ir viską padarėme. Patys siūlėme ir protegavome, kad uostas turėtų strateginį planą iki 2030 metų. Tokia programa padaryta, ir tai labai svarbu. Taip pat sutarėme dėl žemės nuomos, geležinkelių klausimų. Labai norėtųsi, kad ateinantys metai būtų ne prastesni. Įdirbis šiemet padarytas. Turėtume ieškoti būdų, kaip gerinti įstatyminę bazę, kad būtų lengviau spręsti planavimo klausimus, susijusius su uosto plėtra, vystymu. Žvelgdami į perspektyvą tikimės gerinti bendradarbiavimą tarp įvairių transporto jungčių, plėtoti mūsų partneriškus ryšius su Rusijos, Baltarusijos bei kitų šalių pramonininkais ir eksportuotojais.

"Brangimo nematyti"

Vytautas VALUTIS, AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius
Klaipėdiečiai turėtų gyventi geromis nuotaikomis - šilumos kaina artimiausiu metu neturėtų didėti. Tikimės, jog išsilaikys mažėjimo tendencijos. O kaip dėl kalbų, jog pasaulyje brangsta energetiniai ištekliai? Mes vadovaujamės pasirašytomis sutartimis. Jose gamtinių dujų pabrangimo nėra matyti.

"Kainų didėjimas - natūralus"

Augenijus GUDŽIŪNAS, UAB "Agrovet" generalinis direktorius
Jau supratome, kas yra krizė ir kaip reikia elgtis. Pakilimo puikybė, tas burbulas, buvo paveikę mąstymą ir galvas. Reikėjo susiveržti diržus ir, pasirodo, įmanoma gyventi. Ateinančiais metais stebuklo neįvyks, bet tikimės gerėjimo tendencijų. Dėl mėsos kainų taip pat nemanau, kad bus radikalių stebuklų. Kainos didėti turėtų natūraliai. Kinijoje, Indijoje ir kitur, kur burnų daug, o kraštai darosi vis turtingesni, maisto paklausa didėja, tačiau derlingų plotų pasaulyje daugiau neatsiranda.

"Didelis stimulas - krepšinio čempionatas"

Andrius ADOMAITIS, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius
Gyvename viltimi, kad ateinantys metai bus dar geresni. Šių metų rodikliai jau buvo geresni nei praėjusiųjų. Tikimės, kad 2011-aisiais dar labiau atsigaus statybos. Artėja Europos vyrų krepšinio čempionatas, o tai reiškia, kad reikės daugiau žmonių paslaugų sektoriuje. Krepšinio šventė yra tikrai didelis stimulas. Kitąmet, tikimės, ne tik daugės darbo vietų, bet ir atlyginimai žmonėms nemažės, taps solidesni.

"Pradėsime atsinaujinti"

Jelizaveta DAUGININKIENĖ, UAB Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė
Mūsų nuotaika visada gera, nors ją šiuo metu truputį ir gadina dyzelino akcizo augimas. Tačiau jau teko išgyventi drastišką kuro brangimą 2008-aisiais, PVM padidinimą krizės metu. Išlaikėm. Praeis ir šitie laikai. Apskritai į ateinančius metus žvelgiame optimistiškai - turėtų augti vartojimas, taip pat pradėsime atsinaujinti. Šiemet naujų autobusų nepirkome, o dabar intensyviai pildome popierius, ruošiamės dujinių autobusų gamintojo pasirinkimui. Turime visokių planų. O dėl kainų? Dėl važiavimo miesto autobusais kainų turės spręsti savivaldybė, o tolimojo susisiekimo kaina, manome, yra nemaža ir kol kas jos nejudiname. Jei kuras nebrangs beprotiškai, bandysime nekeisti.