Kinams ateiti nėra vietos

Prestižinis Didžiosios Britanijos verslo dienraštis "Financial Times" teigia, kad per pastaruosius metus Kinija itin sustiprino savo jėgas siekdama išsiplėsti jūrose ir investicijas padvigubino iki 20 mlrd. dolerių. Ne paslaptis, jog jog šie pinigai skiriami tam tikrus patogiems maršrutams sukurti iš Europos į Aziją per Arktį į savo rankas paimant pakeliui įsikūrusius reikalingus uostus.

"Vakarų ekspresas" jau yra rašęs, jog kinai įgyvendina "One Belt One Road" projektą, kurio metu siekiama sutvirtinti savo diplomatinius pajėgumus bei įeiti į 65 šalių rinkas Azijoje ir Europoje. Didžiosios Britanijos bankininkai išsiaiškino, jog kinai šiuose regionuose ruošiasi investuoti ar net pirkti 9 užsienio jūrų uostus.

"Financial Times" tvirtina, jog kinų noras investuoti į jūrų uostus ir geležinkelius šį pavasarį įgavo naują pagreitį - tai jaučiama po Kinijos vicepremjero vizito Archangelske. Čia trumpai užsimenama apie kinų siūlymą ir Lietuvai: Klaipėdoje viena didžiausių Kinijos valstybinių korporacijų "China Merchants Group" nori statyti naują konteinerių uostą (terminalą). Analogiški pasiūlymai neva buvo pateikti ir Norvegijos Kirkeneso uostui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas neneigia, jog uostas išties buvo sulaukęs tokių pasiūlymų. Ir ne tik iš kinų. Visgi norinčius investuoti tenka perkalbinėti, mat uoste trūkstama vietos.

"Pasiūlymų, užklausų, vizitų, domėjimosi yra iš pačių įvairiausių įmonių visame pasaulyje, kurios čia norėtų kurtis ir steigti gamybinius kompleksus. Tarp jų yra ir "China Merchants Group", kuri yra labai stipri kompanija, ir mes būtume laimingi, jog ji ateitų į Klaipėdos uostą ir didintų krovinių srautą. Tačiau šiandien jiems negalime nieko pasiūlyti, kadangi neturime laisvos žemės, kur galėtų įsikurti nauja krovinių bazė. Šiuo metu dirbame ties tikslu padidinti uosto žemės apimtį, tad tęsti diskusijas dėl naujų žaidėjų atėjimo galime tik baigę rengti bendrąjį uosto planą", - tvirtino A. Drungilas.

Primename, jog šiuo metu tarp uosto ir miesto yra kilęs konfliktas: miestas nesutinka su uosto noru statyti išorinį uostą prie Melnragės, tačiau sutinka dėl plėtros pietinėje miesto dalyje. Tuo tarpu uostas visomis išgalėmis nori išlaikyti abi plėtros kryptis.

A. Drungilas pripažįsta, jog neparengus uosto bendrojo plano ir nesulaukus miesto pritarimo vargiai ką bus galima daryti. Dėl to direktorius nesutiko atskleisti, apie kokio masto plėtrą ir kokio dydžio investicijas uostamiestyje svarsto kinai.

[CITATA]

Visgi šių pasiūlymų įgyvendinimo atitolinimas nereiškia, jog kinai nesvarsto kitų variantų.

"Bet kuri įmonė, kuri domisi galimybėmis Klaipėdos uoste, turi alternatyvą - galima kalbėtis su čia jau veikiančiamis bendrovėmis dėl bendro veiklos modelio. Nepamirškime, jog minima įmonė investuoja didžiulius pinigus į Baltarusijoje kuriamą 9 tūkst. hektarų užimantį "Didžiojo akmens" industrinį parką. Bus dideli srautai žaliavų, gatavos produkcijos eksportas į Vakarų Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas. Natūralu, kad Baltarusija, neturėdama priėjimo prie jūros, ieškos kelių įvežti ir išvežti minimus krovinius. Kadangi Klaipėda yra užsitarnavusi baltarusių pasitikėjimą, per Lietuvą ir uostą keliauja didžiausias krovinių srautas į ir iš Baltarusijos, natūralu, kad ten investuojančios įmonės taip pat ieškos kelių ir būdų sutaupyti ar net užsidirbti iš augančių krovinių srautų. Faktas, kad įmonė, neturėdama galimybės pasistatyti savo terminalo, gali kalbėtis su esamomis įmonėmis uoste dėl bendros veiklos aptarnaujant krovinius", - paaiškino uosto atstovas.

Esą žinoma, jog kinų bendrovės dėl įmonių pirkimo arba veiklos sujungimo derasi ar bandė derėtis su "Klaipėdos Smelte", "Klasco", iš dalies baltarusiško kapitalo Biriųjų krovinių terminalu ir kitomis didesnėmis uosto bendrovėmis.

Beje, prieš daugiau nei mėnesį Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus žiniasklaidai patvirtino, jog kinai domisi ir galimybėmis investuoti į išorinį uostą.

"Susidomėjimą šiuo projektu jaučiame ne tik iš Kinijos "China Merchants Group", tačiau ir iš Lietuvos kompanijų, kurių dėl konfidencialumo nenorėčiau įvardinti. Svarbiausias reikalavimas privačiam investuotojui būtų tai, kad nebūtų padidinta konkurencija jau šiuo metu uoste kraunamų krovinių kategorijose", - BNS sakė A. Vaitkus.