Kiaulių augintojai dėl afrikinio kiaulių maro skaičiuoja milijoninius nuostolius

Kiaulių augintojai dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) skaičiuoja nuostolius, siekiančius 30 mln. litų.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad, kai šių metų sausio pabaigoje buvo rasti kritę šernai, buvo sunaikinta 2 tūkst. kiaulių ir apie 8 tūkst. paršelių. "Idavang" fermoje nustačius AKM, dujomis nunuodyta ir užkasta apie 19,5 tūkst. kiaulių.

Kalbėdamas apie patirtus nuostolius, A. Baravykas įvardijo, jog pernai nuo birželio atliekamai prevencijai išleista apie 3 mln. litų, sausio mėnesio šernų protrūkiui - 19 mln. litų ir paskutiniuoju atveju - 10 mln. litų.

"Bendra suma - apie 25 mln. litų tiesioginių nuostolių", - sakė A. Baravykas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius taip pat įvardijo nuostolius, patiriamus dėl kainų kritimo. Per metus paskerdžiama apie milijoną kiaulių, per mėnesį - apie 100 tūkst. Skaičiuojama, kad per metus kiaulė vidutiniškai atpigo 50 litų.

"5 milijonai litų per mėnesį yra bendras sektoriaus nuostolis. Na, ir dabar kaina pakrito, kiek tęsis - matysime. Be to, prisideda visos šitos Rusijos problemos", - įvardijo jis.

A. Baravykas neslėpė, jog jau dabar kai kurie kiaulių augintojai traukiasi iš šio verslo. Iš valdžios institucijų pasigendama intensyvesnės afrikinio kiaulių maro prevencijos, šernų populiacijos reguliavimo plano. Taip pat kalbama apie bendrus visiems biosaugos reikalavimus, neatmetama apsauginės tvoros su Baltarusija statymo galimybė, nors, kaip pripažino A. Baravykas, tokia tvora - sudėtingas politinis žingsnis. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas taip pat apgailestavo, kad atsisakoma apdrausti kiaulių fermas. Neapdraudus fermų, bankai ūkininkams nelinkę duoti paskolų. Kiaulių augintojai taip pat žada kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl teisės aktų, reguliuojančių afrikinio kiaulių maro židinių likvidavimą, patobulinimo.

"Mūsų požiūriu yra neteisinga, kai ūkininkas arba įmonė laikosi 100 proc. visų saugos reikalavimų, tačiau, jeigu šalia krinta šernas, jisai papuola į zoną, visa jo veikla stabdoma, jam nepriklauso jokia kompensacija, jis tampa absoliučiai beteisis", - sakė jis.

A. Baravykas taip pat negailėjo kritikos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri, trūkstant techninės įrangos kritusių kiaulių ar šernų utilizavimui, gyvulius užkasa, nors jie turėtų būti sudeginti, kad židiniai po kelių metų neatsinaujintų.

Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pasigedo kompensavimo kiaulininkystės verslui, ne tik šios ligos pasekmėms.

"Jeigu penkeriems metams privalai užsidaryti, vadinasi, prarandi verslą. Europa turi skirti tam tikras lėšas. Ir, jeigu sakykime, tai atsitiktų kokiems vokiečiams, staigiai tas kompensavimo mechanizmas verslui atsirastų (...), bet šiandien į mus žiūri pro pirštus, Europa apsiriboja konferencijomis, reglamentais, teoriniais dalykais", - tęsė jis.

Šių metų pradžioje maro užkratas nustatytas kritusiuose šernuose. Liepos 24 dieną šis mirtinas užkratas rastas "Idavang" priklausančiame profesionaliame Rupinskų kiaulių komplekse Ignalinos rajone, jame teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių.

Baltijos šalys kartu su Lenkija, subūrusios bendrą darbo grupę, Europos Komisijos (EK), kovojant su afrikiniu kiaulių maru, prašys šimtų milijonų litų. Į EK ketinama kreiptis dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos ir kontrolės, paramos smulkiesiems kiaulių augintojams bei užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo komandos sukūrimo.

Į prevencijos sritį įtraukta kiaulių maro tyrimų ir stebėsenos, transporto priemonių pasienyje dezinfekavimo, bendro mokslinio centro visoms Baltijos šalims ir Lenkijai įkūrimo, mobiliųjų laboratorijų steigimo, šernų populiacijos reguliavimo ir informacinės bei švietėjiškos veiklos finansavimas.

Pernai EK afrikinio kiaulių maro prevencijai Lietuvai skyrė beveik 1,5 mln. eurų, nors prašyta 14 mln. eurų.