Kelias iš dujų nelaisvės - labai nelengvas

Dar visai neseniai ši šalis buvo priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo - Alžyro. Pastačius 6 suskystintų dujų terminalus, liberalizavus dujų sektorių, šiandien ši šalis jau gauna dujas net iš 14 pasaulio valstybių, šalyje veikia keliasdešimt dujų tiekėjų. Teigiama, kad dujų kainos čia kur kas mažesnės nei daugelyje Europos šalių.

Tuo metu vienas iš Ispanijos suskystintų dujų terminalų - pastatytas Barselonoje - yra pavyzdys, kad toks objektas gali veikti intensyvios laivybos zonoje, gana netoli nuo gyvenamųjų namų.

Atsikratė priklausomybės

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos projektą Lietuvoje įgyvendina valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta". Šiuo metu jos specialistai ruošiasi deryboms su 6 į kitą tarptautinio patarėjų konkurso etapą patekusiomis bendrovėmis. Nugalėtoją, kuris turės parengti terminalo projektą bei padėti įgyvendinti projektą, tikimasi paskelbti maždaug po 2 mėnesių.

Kartu įmonės specialistai domisi įvairių šalių patirtimi ir praėjusią savaitę kartu su Lietuvos žiniasklaidos atstovais lankėsi Barselonoje, kur susitiko su "Klaipėdos naftos" projektu besidominčios Ispanijos gamtinių dujų transportavimo, išdujinimo ir saugojimo kompanijos "Enagas" atstovais.

"Mes manome, kad dabartinė padėtis Lietuvoje yra panaši į tą, kuri buvo Ispanijoje prieš daugelį metų. Lietuvai reikia vystyti infrastruktūrą didinant energetikos nepriklausomybę. Manome, kad Ispanijos patirtis gali būti pritaikyta Lietuvos energetikos sektoriuje, gamtinių dujų sektoriuje. Galime patarti, bendradarbiauti ir netgi tapti partneriais", - sakė "Enagas" Planavimo ir strategijos skyriaus vadovas Jesus Saldana.

Anot jo, 1997-aisiais dujų sektoriaus liberalizavimo procesą pradėjusi ir jau baigusi Ispanija šiuo metu yra didžiausia suskystintų dujų importuotoja Europoje ir trečia pagal dydį pasaulyje. Tradicinės gamtinės dujos, tiekiamos vamzdžiais, šiuo metu sudaro tik ketvirtadalį viso suvartojamo kiekio.

Svarbus energetinio nepriklausomumo garantas yra ne tik suskystintų dujų terminalai, bet ir pati "Enagas", kurios 74 proc, akcijų po dujų sektoriaus liberalizavimo yra laisvojoje prekyboje, jos kotiruojamos Madrido vertybinių popierių biržoje. Ispanijos vyriausybė valdo 5 proc. įmonės akcijų (niekas pagal įstatymą negali turėti didesnio akcijų paketo, be to, yra taikomi balsavimo apribojimai, jei akcijų savininkas yra dujų tiekėjas).

"Nepaisant to, kad Vyriausybė nevaldo kontrolinio akcijų paketo, ji užtikrina šaliai būtinų infrastruktūros projektų įgyvendinimą per finansinius svertus - reguliuodama tarifus", - aiškino J. Saldana.

Jokiai vertikaliai verslo struktūrai nepriklausanti "Enagas" užtikrina, kad kiekvienas licenciją gavęs dujų tiekėjas naudosis reikiama infrastruktūra tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti. Šiuo metu dujos Ispanijai tiekiamos iš 14 šalių. Stambiausi tiekėjai pernai buvo Alžyras (29,5 proc. rinkos), Nigerija (21,2 proc.), Kataras (15,8 proc.). Kitų šalių dalis nesiekia 10 proc.

Barselonos pavyzdys

"Enagas" šiuo metu valdo 4 Ispanijos suskystintų dujų terminalus, dar vieną stato, taip pat - dvi požemines SGD saugyklas. Šalyje veikia dar du kitoms kompanijoms priklausantys terminalai, dar du statomi Kanarų salose ir pradės veikti 2015 m.

Netoli uosto vartų Barselonos terminalas pradėjo veikti 1969-aisiais. 12 mlrd. kub. metrų dujų per metus į šalies dujų sistemą patiekiančio terminalo atstovai akcentuoja, kad per visus keturis veiklos dešimtmečius nėra buvę jokių incidentų. Esą nebuvo ir jokio 3,5 mln. gyventojų turinčios Barselono gyventojų pasipriešinimo tokio objekto statyboms.

Šalia Barselonos SDG terminalo vyksta konteinerių, chemijos produktų krova, veikia naujų automobilių, ro-ro krovinių terminalai, kraunami sojos produktai. Netoli yra įsikūręs kruizinių laivų terminalas - startinė daugelio Viduržemio jūros kruizų stotelė. Iki artimiausių gyvenamųjų namų - apie kilometrą.

Pasak terminalo atstovų, dvigubi rezervuarai užtikrina, kad nebūtų jokio dujų nuotekio. Visa technologinė rezervuarų dalis yra montuojama viršuje, kad būtų išvengta bet kokių pažeidimų įvykus kokiam nors incidentui. "Enagas" atstovai akcentavo, kad net toks žemės drebėjimas, kuris sukrėtė Japoniją, jų skaičiavimais nepadarytų jokios įtakos Ispanijoje stovintiems SDG terminalams. Taip pat akcentuojama, kad iki šiol yra užfiksuotas tik vienas incidentas SDG terminale - jis įvyko JAV 8-ajame dešimtmetyje.

Kaip bus Klaipėdoje?

Pasak "Klaipėdos naftos" vadovo Roko Masiulio, Barselono terminalas yra puikus pavyzdys, kad tokio tipo objektas gali būti įkurdintas mieste ir intensyvios laivybos zonoje.

Anot jo, Lietuva sieks pastatyti plaukiojantį maždaug 2 mlrd. kub. metrų dujų metinio pajėgumo terminalą, nes toks variantas esą yra greitesnis ir pigesnis.

"Preliminariais skaičiavimais, jis galėtų kainuoti apie 200-300 milijonų eurų ir turėtų pradėti veikti 2014-ųjų pabaigoje", - tikino R. Masiulis.

Pasak "Klaipėdos naftos" suskystintų gamtinių dujų terminalo direktoriaus Rolando Zuko, skirtingai nei Barselonoje, visa tanklaivių išdujinimo įranga su keletu rezervuarų būtų įrengta specialiame prie Kiaulės Nugaros prišvartuotame laive, kuris nuo gyvenamųjų namų irgi būtų nuotolęs apie kilometro atstumu. Nuo jo jau eitų vamzdis į naująjį magistralinį dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas.

"Paprastai tokių laivų statyba trunka nuo 8 iki 13 mėnesių. Mes planuojame pradėti užsakinėti statybos darbus 2012 metų pabaigoje", - sakė R. Zukas.

Anot R. Masiulio, terminalo finansavimo modelį turėtų pasiūlyti terminalo patarėjas.

"Galimos schemos, - kad ir pati "Klaipėdos nafta" tai finansuotų, pritrauktų investuotojus, bankus", - sakė jis.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvos SGD terminalo projektu taip pat domisi ir Nyderlandų dujų transportavimo bendrovė "Gasunie", Bronislovo Lubio kontroliuojamas koncernas "Achemos grupė" ir kiti investuotojai.

Kas dar daroma?

Kad suskystintų dujų terminalas galėtų pradėti tinkamai funkcionuoti, dar būtina nutiesti dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad bendrovė "Lietuvos dujos" netrukus pradės įgyvendinti šį projektą. Kainų komisija praėjusią savaitę suderino bendrovės 2011 m. investicijų projektą. Didžioji investicijų dalis - 76 mln. litų - bus skirta dujotiekio Jurbarkas-Klaipėda statybai.

Bendrovė netrukus kreipsis į Lietuvos verslo paramos agentūrą, kuri turėtų galutinai patvirtinti 80,229 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų skyrimą. Šiuos pinigus kovo pradžioje projektui skyrė Vyriausybė. Gavusi oficialų agentūros patvirtinimą, kad parama skirta, įmonė skelbs dujotiekio projektavimo, vėliau - rangovo konkursus.

Planuojama, kad perdavimo sistema nuo Jurbarko iki Klaipėdos pradės veikti 2013 m. Visas dujotiekis kainuos apie 168 mln. litų.

Siekdama mažinti dujų kainas ir sukurti konkurenciją šalies dujų sektoriuje Lietuvos Vyriausybė yra numačius jį liberalizuoti - vadovaudamasis Europos Sąjungos direktyvomis žada atskirti dujų tiekimą nuo infrastruktūros. Tai numatančias įstatymų pataisas Seimas turėtų svarstyti šioje sesijoje. Preliminariai - birželį. Kaip vieną iš prioritetinių darbų, kuriuos būtina atlikti, šių pataisų priėmimą kovo pradžioje minėjo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau kad šis procesas bus nelengvas, byloja ir tai, jog Rusijos premjeras Vladimiras Putinas tokius Lietuvos žingsnius buvo pavadinęs apiplėšimu, o "Lietuvos dujų" akcininkų - "Gazprom" ir "E.ON Ruhrgas" - valdybos nariai praėjusią savaitę Seimo nariams išsiuntė laiškus, kuriuose kritikuojama Vyriausybė, grasinama didinti kainas ir prašoma "kritiškai įvertinti" teikiamus įstatymo projektus.

Reaguodamas į tai parlamentaras Kęstutis Masiulis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvertinti Rusijos dujų koncerno "Gazprom" spaudimą Seimui, nes nei "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, nei "E.ON Ruhrgas" valdybos narys Peteris Frankenbergas "nėra užsiregistravę kaip legalūs lobistai, todėl jų lobistinė veikla yra galimai neteisėta", - žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė K. Masiulis.

Taip pat analizuojama galimybė Lietuvoje įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, kuri leistų lanksčiai reaguoti į dujų kainų pokyčius - pirkti ir saugoti dujas, kai jų kaina rinkoje yra mažesnė. Tokią saugyklą numatoma įrengti Syderiuose, Telšių rajone. Informaciją, kokie yra pernai Syderiuose vykdytų geologinių tyrimų rezultatai, juos užsakiusi Energetikos ministerija žada pateikti dar šį mėnesį. Neoficialiai kalbama, kad tyrimų išvados dėl Syderių tinkamumo dujų saugyklai įrengti yra teigiamos.

Šalia Barselonos suskystintų dujų terminalo vyksta konteinerių, chemijos produktų krova, veikia naujų automobilių, ro-ro krovinių terminalai, kraunami sojos produktai. Netoli yra įsikūręs kruizinių laivų terminalas - startinė daugelio Viduržemio jūros kruizų stotelė. Iki artimiausių gyvenamųjų namų - apie kilometrą.

Informacija

Suskystintos gamtinės dujos (SGD) - tai gamtinės dujos (daugiausiai metanas), laikinai "konvertuotos" į skystą būseną, kad būtų patogiau transportuoti bei laikyti.
SGD transportuojamos prie 161 laipsnio Celsijaus žemiau nulio skystos būsenos ir atgabentos išpilamos į dujinimo įrenginius. Juose skystos dujos transformuojamos į dujinę būseną (išeina 600 kartų didesnis kiekis) ir vamzdynais pateikiamos vartotojams.
Šiuo metu pasaulyje yra 51 SDG terminalas, dar 25 yra statomi bei 43 planuojama pastatyti.