Kas penktas darbuotojas Lietuvoje gauna minimalią algą

2015 m. spalį 325 eurų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 212,1 tūkst. (19,2 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė darbuotojų (127,8 tūkst.), kurie gavo 325 eurus ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

2015 m. spalį visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo sektoriaus visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 8,8 proc. (84,3 tūkst.): valstybės sektoriuje - 5,9 proc. (19,1 tūkst.), privačiajame - 10,2 proc. (65,2 tūkst.), ir, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, privačiajame sektoriuje - 0,7 procentinio punkto, valstybės sektoriuje padidėjo - 0,2 procentinio punkto.

Visą darbo laiką dirbusių 400 eurų ir mažiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje sudarė 22,1 proc. ir per metus sumažėjo 6,1 procentinio punkto. Šalies ūkyje mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (744,8 euro) spalį gavo 63,8 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius buvo 20,5 proc. ir per metus sumažėjo 3,3 procentinio punkto. Informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo veiklos įmonėse beveik ketvirtadalis visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo 1 601 eurą ir daugiau.

2015 m. spalį pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 421,2 euro, antras ketvirtadalis - nuo 421,2 iki 601,9 euro, trečias - nuo 601,9 iki 885,7 euro, paskutinis ketvirtadalis - 885,7 euro ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ir sudarė 1 027,0 eurus. Mažiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, kuri siekė 392,1 euro, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse - 495,4 euroir per metus padidėjo atitinkamai 40,2 ir 56,2 euro.

Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo 29,5 proc. ir per metus sumažėjo 1,1 procentinio punkto, o didelėse įmonėse (250 ir daugiau darbuotojų) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo įmonių dydžio visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo 2,5 proc. ir per metus sumažėjo 0,2 procentinio punkto.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20,1 tūkst.), apdirbamosios gamybos (14,3 tūkst.) ir švietimo (14,0 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.

Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 eurą ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 1 113 darbuotojų ir siekė 7 564 (iš jų privačiajame sektoriuje - 6 485, valstybės sektoriuje - 1 079). Daugiausia tokių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1 463), apdirbamosios gamybos (1 244), informacijos ir ryšių veiklos (914) įmonėse. Viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse tokių darbuotojų, kurie gavo 3 001 eurą ir daugiau, buvo 170.

Jaunesnių nei 20 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi, sudarė 14,4 proc.

Beveik pusė visą darbo laiką dirbusių jaunesnių nei 20 metų darbuotojų uždirbo 400 eurų ir mažiau, ir, palyginti su ankstesniais metais, jų sumažėjo 9,9 procentinio punkto.

2015 m. 12,9 proc. jaunesnių nei 20 metų darbuotojų gavo daugiau nei 601 eurą. Per metus jų skaičius padidėjo 1,9 procentinio punkto.