Kas gresia keliaujant į Egiptą?

Kas gresia keliaujant į Egiptą?

Žinia, kad šeštadienį ties Sinajumi sudužo iš Egipto į Sankt Peterburgą 224 žmones skraidinęs keleivinis lėktuvas Lietuvos turistų neišgąsdino ir nuo kelionių į Egiptą neatbaidė. Ekspertai linkę manyti, kad katastrofa įvyko dėl į lėktuvą įnešto ir ten susprogdinto sprogmens.

Kaip „Vakaro žinias“ informavo didžiųjų Lietuvoje dirbančių kelionių organizatorių atstovai, turistai nepuolė panikuoti ir atsisakinėti jau įsigytų kelionių į Egiptą, kelionių pardavimai vyksta kaip ir anksčiau.

„Mūsų klientai dėl pastarųjų įvykių Egipte neišsigando, tad ir skrydžius į Egiptą vykdome taip, kaip suplanuota“, - informavo „Novaturo“ Rinkodaros projektų vadovė Dovilė Zapkutė.

Bendrovės „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė sakė, kad kol kas padidėjusio klientų susidomėjimo įvykiais Egipte nejaučiama, atsisakiusių planuotų atostogų Egipte taip pat nėra. Buvo tik pavienės užklausos, kaip organizuojamas skrydis į Egiptą ir ar skrendama virš Sinajaus pusiasalio.

Šiuo metu skrydžiai iš Vilniaus į Šarm aš Šeicho kurortą Egipte yra vykdomi du kartus per savaitę. Į Egiptą skraidinanti bendrovė „Small Planet Airlines“ išplatintame pranešime teigia, kad atsižvelgdama į 2014 m. lapkričio 17 d. gautą Eurokontrolės rekomendaciją dėl padidintos skrydžių saugos rizikos nevykdyti skrydžių virš Sinajaus pusiasalio jau beveik metus virš minėtos teritorijos skrydžių nevykdo. Šarm aš Šeicho kurortas pasiekiamas apskrendant pusiasalį iš vakarų pusės.

Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad iš Lietuvos Šarm aš Šeicho kurortas pasiekiamas skrendant virš Kairo. Skristi virš Sinajaus pusiasalio tektų norint pasiekti kitą kurortą - Tabą, esantį prie Jordanijos sienos, tačiau lėktuvai iš Lietuvos į šį kurortą neskraido.

A.Šumskas taip pat informavo, kad dar pernai antroje metų pusėje Europos aviacijos saugos agentūra paskelbė rekomendaciją virš Sinajaus pusiasalio civilinės aviacijos lėktuvams skraidyti ne žemiau kaip 7 km aukštyje. Panašios rekomendacijos yra paskelbtos ir dėl skrydžių virš kai kurių kitų vadinamųjų karštųjų taškų - Irako, Sudano ir kt., virš kai kurių skristi apskritai nerekomenduojama. Tačiau Lietuvai tai nėra labai aktualu, nes mūsų šalies kompanijų orlaiviai ir taip ten neskraido.

Paklaustas, kas, jo manymu, galėjo atsitikti Rusijos lėktuvui, A.Šumskas pateikė dvi prielaidas: techninė problema arba sprogmuo lėktuve.

„Vertinant politinę situaciją Egipte, iš kurio skrido lėktuvas, vykstančius įvairius teroro aktus, neatmestinas variantas, kad buvo papirktas koks krovikas ar net lėktuvo salono valytojas ir į lėktuvą įneštas sprogmuo. Tačiau tai - tik mano samprotavimai, - sakė specialistas. - Tikslias išvadas dėl lėktuvo katastrofos pateiks tyrimą atliekanti komisija, kurioje orlaivio naudotoja Rusija - tik viena iš dalyvių. Komisijoje dalyvauja ir šalies, kur įvyko katastrofa, - Egipto, orlaivio registracijos valstybės - Airijos, orlaivio gamintojos - Prancūzijos ir kitų šalių ekspertai.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder